– Smagu jus matyti, smagu, kad kelionė per Atlantą pavyko, grįžote sveikas, gyvas. Beje, kaip keturis mėnesius irklavęs per Atlantą, atrodote labai gerai. Ar taip pat gerai ir jaučiatės?
– Dar trūksta miego, nes visur tenka važinėti. Stengiausi tuos visus susitikimus, renginius suspausti į pirmąsias savaites, bet matau, kad taip nepavyks, ir jau viskas iki liepos yra užbukinta. Net namuose praleidžiu mažai laiko, nes visur važinėju: į Vilnių, iš Vilniaus į tašką A ar B. Tai valtelėje buvo geriau.
– Kalbant apie tą atsikvėpimą ir poilsį – kokio jo reikia po tokių intensyvių kelionių, didelio fizinio krūvio, kad jaustumėtės pailsėjęs ir atgavęs jėgas?
– Standartiškai po kelionių lankausi pas masažistus, kad mane atminkytų ir tą raumenį atpalaiduotų, nes dažniausiai kažkuris raumuo būna užsispazmavęs. O po Atlanto iš tiesų dar nespėjau nei pas trenerį užsukti, nei pas kineziterapeutą, niekur. Nes tik grįžau ir prasidėjo maratonas.
Reikės labiau laiką planuotis, nors ir dabar, atrodo, planuojuosi, stengiuosi, kad niekas nesikirstų ir visus pavyktų aplankyti, bet tada sau pačiam visai jo nelieka. Gal aš per geranoriškai sutinku visur keliauti, tai gal reikės truputį griežčiau atsirinkti, tada daugiau laiko liks sau ir prasidės visos terapijos (šypteli).
