Kai po plačiu dviaukščio „Airbus 380“ sparnu toli apačioje išnyra raižyta pakrantė, nusišypsau. Pagaliau mes ją pasiekėme. Toli už nugaros pasiliko trys pakilimai ir du nusileidimai. Vilnius, Frankfurtas, Singapūras. Ilgos valandos ore, mankštinant sąnarius ir raumenis. Tačiau Australijos pakraštys toli gražu nereiškia kelionės pabaigos. Skristi iki Sidnėjaus – dar penkias valandas.
Susitaikęs su šiuo faktu, įsisąmonini žemyno dydį. Apskaičiuota, kad Australijoje pakaktų vietos visiems šiuo metu planetoje gyvenantiems 7 milijardams. Tiesa, tektų būti susispaudus kaip Bangladeše. Žinoma, tai viso labo matematinis palyginimas, norint parodyti, kad planetoje dar yra vietos naujiems gyventojams. Skrisdamas virš Australijos savo akimis įsitikini, kad didžioji šios milžiniškos žemės masės dalis – visiškai netinkama žmonėms. Tiksliau – net 90 proc. kontinento yra dykumos ir pusdykumės.
Didžioji dalis gyventojų susitelkę keliuose miestuose ir Rytinėje pakrantėje, į kurią ir skrendame. Konkrečiau – Naujasis Pietų Velsas ir Kvinslandas. Žinoma, dar yra Adelaidė, Melburnas, Darvinas, Tasmanija, bet apie tai – kiek vėliau.
Kaip viską pamatyti?
Australija – šešta pagal dydį planetos valstybė, pagal plotą nedaug nusileidžianti Brazilijai. Tačiau šioje šalyje-žemyne gyvena vos 24 milijonai žmonių, o tai – 53 vieta pagal gyventojų kiekį ir vos 233-ioji pagal jų tankumą. Palyginimui – Lietuva pagal pastarąjį rodiklį yra 173-ia.
Tad visiškai natūralus kiekvienam pirmą sykį pas kengūras ir koalas susiruošusiam keliautojui kylantis klausimas: kaip viską aprėpti ir sudėlioti šią kelionę. Visko neaprėpsite, net neverta mėginti – nebent metėte darbus ir dabar turite laisvą pusmetį prasiblaškyti. Pirmas akivaizdus ir daugelio išmėgintas variantas – kelionė automobiliu nuo Sidnėjaus iki Kernso.
Pustrečio tūkstančio kilometrų auksine pakrante. Visiškai realus scenarijus trims savaitėms – nei labai skubant, nei per daug atsipalaiduojant. Žinoma, kai kas šią kelionę pradeda net nuo žemiau esančio Melburno, tačiau prieš tam pasiryžtant verta savęs paklausti, ar tikrai norite praleisti didelę atostogų dalį prie vairo. Keliai geri, tačiau atstumas – kaip nuo Niujorko iki Los Andželo. Arba nuo Lisabonos iki Maskvos.
Kitas variantas – pradėti nuo Melburno, bet daugiau kliautis lėktuvais, o ne mašina, kurią tektų vairuoti kairiąją kelio puse. Šioje publikacijoje – kiek plačiau apie du būdus susipažinti su Australija, tačiau sau patogiausią išsirinksite patys. Pradėsime nuo pirmojo.
Sidnėjus ir apylinkės
Laiko skirtumas – devynios valandos, miegas lenkia prie žemės. Po ore praleistos paros pagaliau per „rankovę“ žingsniuojame į Kingsfordo Smitho oro uostą. Aplink – vien kengūrų uodegos. Raudonos. Kol kas – tik ant fiuzeliažų, kuriuos nacionalinė oro bendrovė „Quantas“ išpaišo ant savo orlaivių. Imigracija greita ir maloni, muitinei irgi neįdomu – jausmas panašus kaip maloniausiame planetoje Singapūro oro uoste.
Vizų lietuviams jau seniai nereikia, pareigūnai maloniai šypsosi – tai ne tie amžinų minių išvarginti irzlūs Niujorko, Londono ar Paryžiaus oro uosto pareigūnai, sukuriantys pirmąjį šalies įspūdį.
Geroji naujiena – pirmas įspūdis neapgauna, toliau irgi – vienas malonumas. Jokių spūsčių ir erzelio, būdingo daugeliui didmiesčių, gatvės pustuštės, kur nors virš galvos prazvimbia elektrinis traukinys.
Sidnėjus nesunkiai randa kelią į nuvargusio keliautojo širdį. Laiko skirtumas nustoja kamavęs kitos dienos vakarą, kai jau būni apvaikščiojęs šio malonaus miesto centrą. Na gerai, tą jo dalį, kurioje ant kranto nutupdyta garsioji opera, o krantus jungia lenktas Uosto tiltas, dėl savo formos pramintas „pakaba“. Ši Sidnėjaus vieta truputį primena Keiptauno ir San Diego prieplaukas su mediniais takais, jaukiomis kavinėmis, keltų ūbavimu ir žuvėdrų krykštavimu, beje, įamžintu kultiniame filmuke „Žuviukas Nemo“.
Sidnėjus – seniausias Australijos miestas, ir tai gali pajusti žingsniais matuodamas savo pėsčią nuotykį. Čia dvelkia senąja britų imperija, kadaise čia atvežusia ne tik savo nusikaltusius piliečius, bet ir anglišką kultūrą. Pastatų fasadai, alinės ant kampo, sodeliai, eismo kryptis – stipriai prisimerkęs gali trumpam apsimesti, kad esi Pietų Anglijoje. Bet tik trumpam, nes nuo vandenyno papūtęs vėjas primena – esi pasaulio krašte, kaip jie patys sako „ten apačioje“.
Sidnėjui skirkite tris dienas – to pakaks greitai pažinčiai su esminiais objektais, maudynėms kultiniame Bodi pliaže, o iš anksto suplanavus – ir įsimintinam pasivaikščiojimui garsiojo tilto arka (su gidu ir grupe). UNESCO vertybė – Sidnėjaus opera, beje, suprojektuota dano, tiesiog privalo atsidurti jūsų kelionių albume, todėl valandą skirsite pasivaikščiojimui aplink.
Senasis The Rocks rajonas – visai šalia operos, todėl jį aplankysite tuo pačiu įkvėpimu. Tiesa, naujojo pasaulio miestų gražiausios vietos negali prilygti net vidutinio gražumo Vakarų Europos miestams, todėl ten ilgiau sukiotis neverta. Maloni europietiška aplinka, bet juk ne to skrista į Australiją.
Kas yra ta kengūra?
Atsidūrus Sidnėjuje, vieną dieną verta skirti šalimais plytintiems Mėlyniesiems kalnams. Į juos turistus veža autobusais, o kadangi laukia ilgas vairavimas – galima pasimėgauti šia prabanga dar nesėdint prie vairo. Šie kalnai – vieni seniausių planetoje, todėl sudūlėję ir kažkokie išblukę – kaip seni džinsai. Gal juos todėl ir vadina mėlynais.
Kaip ten bebūtų – šiai neaukštų viršūnių grandinei australai dėkingi už malonų pakrantės klimatą, tačiau kartais tampa ir prakeiksmu. Šlaitai daugiausia yra apaugę eukaliptais, kurių sakai varva ant sudžiuvusių lapų ir sukelia miškų gaisrus, o šių dūmai pasiekia ir miestą. Įspūdingiausia kalnų vieta – Trijų seserų uola, iš tiesų labiau primenanti storus geltono trolio pirštus, kyšančius iš žalio šlaito.
Aplinkiniuose miškuose knibžda gyvūnų, bet sunkiai tikėtina, kad čia pamatysite savo pirmąją koalą, „dingo“ šunį ar pilkąją kengūrą. Juos jums parodys, jei užsuksite į vieną iš mini zoologijos sodų, įsikūrusių nacionaliniame parke. Kuriuo nors metu išgirsite ir legendą apie kengūros vardą. Kai kapitonas Cookas išsilaipino šiame žemyne, vienas jo vyrų, pamatęs keistą šuoliuojantį padarą su jaunikliu sterblėje, paklausė aborigenų, kas tai.
Šie atsakę, kad nesupranta, o nuskambėjęs garsas buvo panašus į „kangaroo“, todėl gyvūnas taip ir pavadintas. Graži legenda, bet netiesa. Iš tiesų vienos genties tarme „gaNurru“ reiškia didžiąją juodąją kengūrą, būtent iš čia ir kildinamas šis žodis.
Daugiau apie Australiją – kitame straipsnio autoriaus tekste. Jame pasakojimas apie antrą variantą, kaip pažinti šią tolimą ir didžiulę šalį – kelionė po šiaurinę Australijos dalį.
15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ kartu su egzotinių pažintinių kelionių organizatoriumi „Travel Planet“ pristato metų projektą – Kelionių kalendorius. Visus metus pasakosime jums apie šalis, regionus ar miestus, kuriuos geriausia aplankyti tuo metu. Keliaukite į Australiją dabar.
