Pirmąjį autoriaus straipsnį apie Australiją rasite paspaudę čia.
Aukštyn – į Šiaurę
Kiekvienas vairuotojas pagal savo įgūdžius ir tikslus sustos kur jam patogiau. Kiekvienas keliautojas patirs vis kitus įspūdžius, nes tas pats kelio ruožas niekada nebūna vienodas. Kaip ir upė, iš kurios ką tik išbridai. Apie tokias keliones paprastai rašomos vidutinio storio knygos, tad taupydamas laiką nepasakosiu įspūdžių, bet atkreipsiu dėmesį į kai kurias naudingas detales.
Jei išvykote ne su pirmaisiais saulės spinduliais, verta stabtelėti Niukastlyje – kavos ar pietų ant vandenyno kranto. Dėmesio vertas restoranas „Rustica“. Puiki aplinka, gal kiek eklektiškas interjeras, tačiau mažus trūkumus visiškai atperka Viduržemio jūros virtuvės patiekalai, gaminami su išmanymu ir meile. Žinoma, ir tas vaizdas į balto smėlio pliažą.
Tai – Kalifornijos dvasia alsuojantis miestelis, kuriam meldžiasi banglentininkai ir kiti gyvenimo pliaže gerbėjai. Jis toks malonus, kad reikia nemažai valios pastangų nepasiduoti pagundai čia likti nakvynei, nors kelionė tik prasidėjo. Šauni vietelė!
Jei skubate – dar pustrečios valandos kelio bangos skalauja Port Makvairo pėdas. Kiek didesnis, bet lygiai taip pat atsipalaidavęs miesteliukas su plačiais paplūdimiais, baltutėliu švyturiu, išpuoselėtais parkais ir palyginti nebrangiais viešbučiais.
Kitą dieną (ar po kelių) galima nuvažiuoti dar pusę tūkstančio kilometrų ir kuriam laikui stabtelėti mieste, kurio pavadinimas apie jį pasako viską: Surfer's Paradise. Tame bangos lentų rojuje padarysite tai, jei dar nė sykio nemėginote. Užsirašysite į mokyklėlę ir pajusite, ką iš tiesų jaučia tie valandomis vandeny mirkstantys įdegę kūnai.
Tai – tokia australietiška Ibisa, čia gyvenimo šventei renkasi jauni ir jau prakutę žmonės, nes koks gi rojus be naktinių klubų, be virtinės barų išilgai paplūdimio bulvaro? Mieguisti rytai, šlapios popietės, pašėlusios naktys – tokiu ritmu gyvensite šiame Žaliojo žemyno taške.
Kita stotelė – Brisbanas, geidžiamiausia vieta gyventi Australijoje ir nauja kylanti žvaigždė visos šalies nekilnojamojo turto rinkoje. Man jis patinka dėl puikaus balanso – lyg akrobatas ant virvės, nešantis strypą, kurio viename gale parašyta „Kultūra“, o ant kito – „Pramogos“. Tai – trečias pagal dydį Australijos miestas, vertas poros nakvynių, o gal ir daugiau, jei jums ten patiks. Būtinai užsukite į vieną iš puikiųjų meno galerijų ir pasidomėkite, ar trumpas jūsų vizitas nesutampa su kurios nors megažvaigždės koncertu – jos mėgsta užsukti į šį miestą.
Iki tikslo lieka kiek daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Tai – vienas gražiausių mūsų Žemės kelių, besidriekiančių pakrantėmis. Kylant aukštyn reikalai daugiausia suksis apie australietišką gamtą. Vanduo bus visą laiką dešinėje, o išsukus galima rasti įvairių įdomybių. Svarbu užsižiopsojus nepervažiuoti į kelią iššokusios kengūros.
Smėlio kopų karalystė
Už trijų valandų kelio plyti Hervio įlanka – čia irgi verta stabtelėti tam, kad persikeltumėte į unikalią Fraserio salą – dar vieną pasaulinio paveldo objektą. Tai – didžiausia Žemėje smėlio sala, kurioje vėjo pustomos kopos keliauja, auga ir sunyksta stebėtinu greičiu, kurioje tą pačią popietę gali nufotografuoti Kuršių nerijos, Namibijos ir Omano peizažą, o vakare jau gerti Margaritą viename iš Hervio viešbutukų.
Kitas akivaizdus taškas, kuriame stabtelėsite – Arlie Beach. Gamta čia jau kitokia, nebelikę nei didelių bangų, nei brolelių banglentininkų su juos lydinčiu šurmuliu. Viskas gerokai ramiau ir tropiškiau. Iš čia driekiasi vandens kelias į kelias labai įdomias salas bei Jį. Taip, nuo šios vietos jau galima pasiekti Didįjį barjerinį rifą. Tiksliau – iš Vaitsandei salų, į kurias plukdo įvairių dydžių ir greičių valtys. Daugelis australų čia važiuoja atostogauti, todėl savo kelionės datas reiktų planuoti taip, kad nesutaptų su jų masių judėjimu nuo Kalėdų iki sausio pabaigos.
Toliau – dar keli ramaus būvio ir kolonisto harmonijos su gamta simboliai. Bovenas, žavingos senosios architektūros gyvas pavyzdys, vertas pusdienio tyrinėjimų. Ir Taunsvilis, kurio pavadinimą yra nukniaukęs ne vienas Holivudo filmas. Netoli šių vietų, be kita ko, buvo filmuojama garsioji juosta „Australija“ su Nicole Kidman ir „Nimės sala“ su Jodie Foster. Apie tai primins atitinkami kelio ženlai.
Ir pagaliau – kelionės tikslas Kernsas, nors patys puikiai suprantate, kad tikslas buvo pati kelionė. Dabar galima iki galo atsipalaiduoti ir įsikurti kiek ilgesniam laikui. Priklausomai nuo tolimesnių planų bei kokį tvarkaraštį susidarėte, šis miestas bus arba galutinė stotelė prieš skrendant atgal į Sidnėjų, arba turiningas stabtelėjimas prieš nuskrendant dar kur nors kitur – pavyzdžiui, prie raudonosios Uluru uolos.
Ar mes tikrai iki ten nusigavome?
Kernsas – atogrąžų miestas, tačiau pats gero pliažo neturi. Iki jų teks kiek pavažiuoti. Tačiau 140 tūkst. gyventojų miestas turi ką pasiūlyti net išrankiausiam turistui. Žinoma, nardymas ant rifo yra pagrindinė ir savaime suprantama priežastis iki čia atkeliauti, tačiau aplink plyti vieni seniausių planetoje atogrąžų miškų, o mieste – daugybė meno galerijų, puikaus maisto restoranų, kavinių. Ir žinoma, kioskų, kuriame būtinai pasiūlys šuolį su parašiutu, šuolį su guma ant kojų ar dar kokį nors adrenalino fanatiko reikalą, be kurių šiuolaikinės Australijos turizmas – neįsivaizduojamas.
Tai bus kelionė, apie kurią ilgai pasakosite draugams, o jos atskiri fragmentai išnirs kaskart žiūrint filmą, sukurtą šiame žemyne, ar tiesiog vėl susiruošus į ilgą kelią kur nors kitur. Tie tūkstančiai kilometrų kartais gali būti varginantys, o už posūkio lauks ne vien malonios staigmenos.
Tačiau kiekvienas kartu su jums svarbiais žmonėmis įveiktas tolimojo maršruto centimetras bus vertas visų tų pastangų, nuovargio, karščio ir kitų ištikimų kelionės palydovų. Jie bus kartu, kad po ilgų skrydžių, dardėjimų, laukimo ir nuotykių pagaliau sugrįžus į savo mielus namus, smeigdami dar vieną adatėlę į tą didelį žemėlapį, nejučia savęs paklaustumėte. Tikrai ten buvome ir visa tai padarėme?
Vienas, du, trys
Žinoma, leistis į kelią „ten apačioje“, neturint nei tam tikros vairavimo patirties, nei pažįstamų vietinių, nei atitinkamų anglų kalbos žinių – rimtas iššūkis. Galbūt išties geriau tokius dalykus pirmiausia daryti Europoje, paskui pasipraktikuoti Jungtinėse Valstijose, o jau tada...
Norisi į Australiją jau dabar? Tuomet yra kitas būdas, be ilgo vairavimo. Pamatysite netgi daugiau garsių vietų, tiesa, teks ir skraidyti daugiau. Štai puikus maršrutas. Kažkodėl bilietai iš Europos iki Melburno būna pigesni nei iki Sidnėjaus.
Melburnas – nuostabus miestas, neginčijama Australijos kultūros ir sporto sostinė. Čia vyksta pasaulinio garso filmų festivalis bei daugybė įvairiausių varžybų, įskaitant ir atvirąjį Australijos teniso čempionatą, tad jei nors kiek domitės tomis sritimis, antrasis didžiausias žemyno miestas su kaupu patenkins šiuos lūkesčius. Modernus, švarus, saugus – toks teisingas XXI amžiaus miestas, kuriame daug kas norėtų gyventi. Efektyvus viešasis transportas, draugiški žmonės, yra puikus zoologijos sodas ir netgi pingvinų kolonija už miesto. Vienu žodžiu, puiki kelionės pradžia.
Iš Melburno – trijų valandų skrydis į Ajers Rok miestelį, pakeliui iš padangių grožintis bekraštėmis dykumomis, per kurias iki kelionės tikslo automobiliu tektų kapstytis dvi paras. Šventoji aborigenų Uluru uola – vienas tų Žemės planetos simbolių, kuriuos lengviausiai atpažįstame. Mistiška raudonoji kupra žemyno viduryje tokia ryški, kad užtemdo kiek kuklesnes, bet labai įdomias aplink dunksančias Kata Tjuta kalvas. Laikas pamiklinti kojas ir kaip reikiant paspragsėti fotoaparatu – pradedant pirmaisiais spinduliais ir baigiant prieblanda, kai viskas ten nusidažo tiesiog neįtikėtinomis spalvomis.
Paskui – nelabai ilgas perskridimas iki Kernso, kurį automobiliu pasiekti gal ir įdomiau, bet išties sunkiau. Taupai laiką persikėlimams – daugiau jo turi atsidūręs vietoje. Kai žvynų, pelekų iki koralų jau bus iki soties, vėl trauksi į oro uostą. Kur toliau – Sidnėjus, paslaptingoji Tasmanija? O gal – Naujoji Zelandija, kurią irgi taip knieti aplankyti, bet vis nepasitaiko progos?
Pirmąją straipsnio dalį apie Australiją rasite čia.
