Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Tai buvo ir rašytojas, ir literatūros kritikas, ir daug prieštaringų nuomonių sulaukęs visuomenės veikėjas.
Amžininkams jis nebuvo patogus, mat, savo tekstais ir pasisakymais nuolat priekaištavo dėl lietuvių kultūros provincinio uždarumo, stengėsi įnešti ryžtingo tiesmukumo mūsų literatūrai, bebaimiškumo mūsų ateičiai.
Šiais laikais J.A.Herbačiauskas laikomas modernizmo Lietuvoje pradininku, pirmųjų literatūros almanachų sudarytoju, nepritapusiu nei prie savo gyvenimo laikmečio, nei prie „žemiškosios“ visuomenės prigimties.
Maištingasis J. A.Herbačiauskas Lietuvoje dėstė lenkų kalbą, Lenkijoje – lietuvių, įsteigė lietuvių kultūros ir šalpos draugiją Krokuvoje, buvo aktyvus antikomunistas, parengė Antanui Baranauskui skirtą pirmą lietuvių literatūros almanachą, išleido esė rinkinį „Erškėčių vainikas“ (caro valdžia jį buvo uždraudusi), parašė knygą „Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja“, kt. Savo tekstuose jis analizavo tokius laikmečiui neįprastus dalykus, kaip dvasios aristokrato, menininko, genijaus misijas pasaulyje, svarstė apie kultūros raidą iš religinės, tautinės perspektyvos.
„Šalin atgyventą, seniai jau iš dvasios vidurių išspjautą, apipelijusių formų klasicizmą!“, – taip apie lietuvių literatūrą kalbėjo rašytojas. Žinoma, tokie pasisakymai žeidė tuometinį kultūros atstovų elitą. Nors jau tada J.A.Herbačiauskas, lenkdamas laiką, čiuopė vakarietiškas idėjas ir literatūrines sroves.
Deja, matyt, grimzli siela šią iš kitų žmonių išsiskiriančią asmenybę pastūmėjo smalsauti anapusinio pasaulio klausimais... Viešas domėjimasis okultizmu, kabala ir kt., J.A.Herbačiauskui garbės nepridėjo. Jis vis labiau nesuprato jam naivia atrodžiusios visuomenės, o pastaroji – keisto „velnio draugo“.
Tačiau taip manė ne visi. Štai pats Vincas Mykolaitis-Putinas sakė, kad būtent šis žmogus savo tekstuose ryškiausiai lietė pačias svarbiausias, pačias opiausias kultūrines problemas, kurios buvo pateikiamos visiems neįprastai griežtu tonu.
Skurde, ramybės ir supratimo nesulaukęs pirmasis lietuvių modernistas mirė Krokuvoje.
Sovietinių laikų fermų horizontas – toks dabar vaizdas sutinka atvažiuojant į buvusią Klampučių dvaro sodybą (visai šalia yra ir rašytojo gimtinė – Lankeliškiai). Džiugu, kad už tvartų gausybės slepiasi dar ganėtinai neblogos būklės dvaro rūmai.
Ilgą laiką (1946–1988 m.) rūmuose veikė mokykla. Kai ji buvo įkurta kitur, Klampučių dvaro rūmai liko vieniši bei pasimetę, kaip ir kadaise juose dienas leidęs gyvenimo artistas J.A.Herbačiauskas.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
