Planuodami kelionę – nesvarbu, kur ir kuriam laikui, dažniausiai mintyje turime vietas ir objektus, kuriuos norėsime aplankyti, patiekalus, kurių norėsime paragauti. Į Vieną vykau pirmą kartą, žinojau, kad turėsiu dvi dienas ir vieną vakarą, o vietų, kurias norėčiau aplankyti, – begalė.
Kai negali turėti visko, tenka pasirinkti. Tad ir pasirinkau šią kelionę skirti menui. O kad skrandis nebūtų tuščias, išbandyti kitų rekomenduojamas vietas šniceliui sukirsti, pasimėgauti kava ir austrišku štrudeliu.
Keletas žodžių apie karališkąją Vieną
Pirmasis įspūdis, kurį per porą dienų paliko Austrijos sostinė, – karališka ir kupina meno. Pastatai, bažnyčios, rūmai – viskas čia dvelkia prabanga ir elegancija. Tad ir karietos (žinoma, skirtos turistams) čia nestebina. O pats miestas, reikia pastebėti, pasižymi švara.
Tarptautinis Vienos oro uostas įkurtas Švechate – 18 km nuo sostinės centro. Į jį iš Vilniaus lėktuvas atskraidina per 1 val. 40 minučių, o iš jo pasiekti centrinę Vienos dalį – gana paprasta ir greita. Galima vykti traukiniu, autobusu, taksi, išsinuomotu automobiliu. Jei planuojate vykti autobusu, kuris veža į jums reikiamą vietą, pasitikslinkite grafiką, nes autobuso po skrydžio gali tekti laukti ir valandą.
Apsigyventi centrinėje miesto dalyje – labai patogu, nes daugumą objektų galima aplankyti pėstute. Be to, taip ir kur kas smagiau, nes vaikščiodami miesto gatvėmis daugiau pamatysite ir patirsite.
Skaitydami apie Vieną rasite rekomendacijų, kad į ją geriausia vykti nuo balandžio iki ankstyvo spalio. Ir tai veikiausiai tiesa. Nes kovą orai dar būna labai permainingi – 16 laipsnių šilumą staiga gali pakeisti tikras lietuviškas lapkritis. Kai vėjas į visas puses plėšia skėtį, kuriuo bandai apsisaugoti nuo lietaus, – menkas malonumas būti lauke. Bet ne veltui Viena vadinama meno sostine – čia tiek muziejų, rūmų, galerijų, kuriuose laikas tirpste ištirpsta, o blogas oras už lango keletui valandų tampa tik prisiminimu.
Taigi, ką pamatyti?
Jei esate meno gerbėjai – muziejus, saugančius pasaulinio lygio meistrų darbus. Jei domitės istorija ir interjeru – čia vieni už kitus puošnesni rūmai su savo prašmatniomis salėmis, baldais ir sietynais. Jie mėgstate klasikinę muziką – pasidairykite koncertų, taip pat galite aplankyti žymiųjų kompozitorių namus, kurie paversti muziejais: Wolfgango Amadeus Mozarto, Johanno Strausso, Ludwigo van Beethoveno ir kitų. Ir, jei tik turėsite noro ir progą, – įsigykite bilietus į operą.
Jei norite tiesiog pasigrožėti miestu ir jo architektūra, pasivaikščiokite Vienos gatvėmis – pro jūsų akis tikrai nepraslys žavingoji Šv. Stepono katedra, Šv. Mykolo rūmai, miesto centre esantis Hofburgas – XIII a. pastatyti, vėliau išplėsti buvę pagrindiniai Habsburgų dinastijos imperatoriškieji rūmai, ar jau minėta Vienos opera.
Jei vyksite vėlyvą pavasarį ar vasarą, kai medžiai sužaliavę, žydi gėlynai, galite aplankyti kiek atokiau nuo miesto centro stovinčius Šenbruno rūmus, kurie laikomi vienu svarbiausių Austrijos sostinės kultūrinių objektų. Ištaigingus baroko stiliaus rūmus supa vaizdingi parkai, gėlynai, tvenkiniai ir skulptūros, o nuo kovo pabaigos iki Velykų (ir per jas) čia veikia velykinis turgelis.
Įspūdingo grožio katedra ir panorama iš varpinės
Vienos simboliu vadinama aukščiausia Austrijos bažnyčia – Šv. Stepono katedra – tapo pirmuoju mano aplankytu objektu. Daugelyje šaltinių manoma, kad pirmosios Šv. Stepono bažnyčios statyba prasidėjo XII a. pr. Maždaug po 300 metų išniro pietinis bokštas, siekiantis 136,4 metro, norint pasiekti jo viršų teks įveikti 343 laiptelius.
Šiaurinis bokštas – žemesnis, siekia 68 metrus, jo statyba nutraukta XVI a. pr., kai visos pajėgos buvo mestos miesto, kuriam pavojų kėlė turkų kariuomenė, gynybai. Pakilti į šiaurinį bokštą paprasčiau – užveža liftas, nuo 1957-ųjų čia kabo per 21 tūkst. kg sveriantis naujasis varpas „Pummerinas“.
Paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis nuo netoliese degančių namų skraidančios kibirkštys sukėlė gaisrą ir sunaikino viduramžių maumedžio medienos stogo santvarą. Po to buvo nuspręsta stogą atstatyti iš lengvesnės plieninės konstrukcijos, išlaikant originalų aukštį ir nuolydį. Stogas buvo uždengtas ir užbaigtas 1950 m.
Ant jo sudėtos spalvingos čerpės, iš kurių sukurtas karališkasis ir imperatoriškasis dvigalvis erelis bei Vienos miesto herbas. Dabar spalvingasis stogas tampa neatskiriama miesto panoramos dalimi, kurią galima užfiksuoti žvalgantis nuo šiaurinio bokšto. Pakilimas į jį kainuoja 6 eurus.
Pasigrožėti katedros vidumi galima bet kokią dieną, tačiau kilti į bokštą vėjuotą ir lietingą – gali būti kiek skausminga. Vėjas viršuje – itin stiprus, o apniukęs dangus po debesų paklote paslepia ne tik pastatų stogus, bet ir tolumoje esančius kalnus. Tad šiai pramogai geriau ištaikyti giedresnės dienos tarpelį.
Įėjimas į katedrą nemokamas, nebent norite ekskursijos po ją pačią ir katakombas. Senojoje jų dalyje saugomi XIV a. gyvenusio Austrijos kunigaikščio Rudolfo IV ir jo šeimos karstai, kitose dalyse – 11 tūkst. žmonių palaikai. Visa apimančios ekskursijos kaina siekia 20 eurų suaugusiajam.
Katedros viduje akį patraukė altorius. Tiksliau ten kabantis didžiulis (9,5 m X 4,5 m) meno darbas „Žmogaus kokonas“, sukurtas Evos Petrič. Kaip rašė pati autorė, garsioji Vienos katedra pastaraisiais metais tapo unikalių meno instaliacijų ir intervencijų vieta. Tiesa, „Žmogaus kokoną“ buvo galima išvysti iki balandžio 7-osios, dabar jis jau transformuotas į žmogiškų drugelių trijulę, kuri po aukštomis katedros lubomis plevėsuos iki birželio 5 d.
Belvederio rūmai ir sodai
Nuo Šv. Stepono katedros maždaug per pusvalandį pėstute galite pasiekti vienu įspūdingiausių Austrijos baroko paminklų vadinamus Belvederio rūmus. Jų kompleksą sudaro Aukštutiniai ir Žemutiniai rūmai, oranžerija ir rūmų arklidės. Pastatus supa barokinis parkas, o visas šis kompleksas XVIII a. buvo pastatytas kaip Savojos princo ir vieno žymiausių Europos karvedžių Eugenijaus vasaros rezidencija.
Į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktuose Belvederio rūmuose saugomos viduramžius siekiančios meno kolekcijos, Marmuro galerijoje – kunigaikščio Eugenijaus karo trofėjai.
Daugelis į juos užsuka dėl čia saugomos didžiausios pasaulyje Gustavo Klimto paveikslų, tarp kurių – ir garsusis „Bučinys“, kolekcijos arba norėdami pamatyti Egono Schiele's ir Vincento van Gogh'o šedevrus.
Čia taip pat išvysite ir austrų baroko, prancūzų impresionizmo, Vienos bydermejerio ir XX a. pr. laikotarpių kūrinių.
Norint pasivaikščioti ne tik po rūmus, bet ir po juos supančius sodus, reikėtų pasirinkti šiltesnę saulėtą dieną – patikėkite, pusę grožio ir malonumo dingsta pilant lietui. Be to, iki balandžio medžiai dar vos skleidžiantys lapelius, tad vėlyvesnis pavasaris šiai viešnagei tinkamesnis.
Bilietus į rūmus galite įsigyti internetu – sutaupysite porą eurų. Įėjimas į Žemutinius rūmus kainuoja 13,90 euro, Aukštutinius – 15,90, o perkant bilietą vietoje – 18 eurų.
„Albertinoje“ – visa salė Picasso kūrybai
Visai šalia Vienos operos stūkso muziejaus „Albertina“ pastatas. Norint pasiekti įėjimą, teks įveikti keliasdešimt laiptelių, o užlipus jus pasitiks tarsi iš vokiečių dailininko Albrechto Dürerio 1502 m. piešinio iššokęs „Jaunas kiškis“, išsimaudęs ryškiai rožiniuose dažuose. Beje, šį A.Dürerio piešinį (ir kitus) išvysite muziejuje.
Dabartiniame muziejaus pastate maždaug 100 metų buvo Habsburgų erchercogų ir erchercogienių rezidencija. Šį laikotarpį liudija prabangiai dekoruoti ir kruopščiai restauruoti Habsburgų kambariai, kurie savo sienų apmušalais, šviestuvais, židiniais ir krosnimis bei išskirtiniais baldais nukelia lankytojus į klasicizmo pasaulį.
Čia net laiptai ir koridorius, iš kurio patenkama į parodos salę, iškloti raudonu kilimu, o vyraujanti balta interjero spalva suteikia stiprų estetikos pojūtį.
Muziejuje galima apžvelgti 600 metų meno istoriją. Čia saugomi modernaus ir šiuolaikinio meno istorijos didžiųjų kūrėjų darbai, daugiau kaip milijonas piešinių ir spaudinių nuo vėlyvosios gotikos iki šių dienų, o fotografijos kolekcija yra didžiausia ir svarbiausia šiandienė meninės fotografijos kolekcija Austrijoje.
Pati aplankyti „Albertiną“ rinkausi dėl čia eksponuojamų ispano Pablo Picasso ir prancūzo Claude'o Monet darbų. Beje, „Albertinos“ muziejaus iškabos su šių tapytojų šedevrais pasitinka vos palikus oro uostą ir vykstant į pačią Vieną.
Be P.Picasso ir C.Monet, čia galėsite pamatyti ir amerikiečių menininko Alexo Katzo, norvegų tapytojo Edvardo Muncho, ispanų tapytojo Francisco de Goyos, prancūzų impresionisto Pierre'o Auguste'o Renoiro ir neoimpresionizmo atstovo Paulo Signaco bei daugybės kitų menininkų darbus.
Įėjimas į muziejų kainuoja 18,90 euro.
Mėgstat Warholą? Keliaukit į „Albertina Modern“
Vos 10 minučių pėstute nuo „Albertinos“ ir pasieksite naują Vienos muziejų – „Albertina Modern“. Jis yra vienas didžiausių modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų pasaulyje. Jame sukaupta 5 tūkst. menininkų darbų, kurių bendras skaičius siekia 60 tūkst.
Muziejus įkurtas 1865 m. statytame parodų pastate „Künstlerhaus“, kuris 2017–2020 m. Hanso Peterio Haselsteinerio mecenatystės dėka buvo restauruotas, modernizuotas ir išplėstas.
Andy Warholas buvo tas raktažodis, atvedęs mane čia. Tačiau, be jo žymiųjų darbų: „Campbell's Soup Cans“, „Mercedes-Benz formula racing W125“, akį patraukė ir Michaelos Konrad darbų serija, pavadinta „Can this be tomorrow?“ (liet. „Ar tai gali būti rytojus?“).
Ji vaizduoja seriją išgalvotų komiksų viršelių, sukurtų Amerikos aukso amžiaus komiksų stiliumi. Įkvėpta tokių fantastų kaip Aldousas Huxley ar George'as Orwellas, M.Konrad dabarties įvykius kuria šeštojo dešimtmečio fone.
Arba britų menininko Damieno Hirsto darbų serija „The last supper“ (liet. „Paskutinė vakarienė“), kurioje jis parodijuoja tipišką farmacijos produktų pakuočių dizainą.
Kai netenki amo: Meno istorijos muziejus
Centrinėje miesto dalyje vienas prieš kitą stūkso du įspūdingi didžiuliai pastatai. Tai – Meno istorijos ir Gamtos istorijos muziejai. Jei norite aplankyti abu – verta apskaičiuoti laiką, galbūt net pasirinkti skirtingas dienas, nes, jei tarp muziejų dar norėsite ir papietauti, kad netektų prabėgti ekspozicijų. Tik atkreipkite dėmesį į muziejų darbo laiką: Meno istorijos nedirba pirmadieniais, o Gamtos istorijos – antradieniais.
Dėl laiko stokos rinkausi vieną – Meno istorijos. Ir tikrai nesigailėjau. Vos įžengusi netekau amo. Tas elegantiškas interjero grožis, kuris iškart pagauna akį ir norisi suktis ratu ir tuo pačiu kelti galvą aukštyn – išties užburia. Šis muziejus, kaip ir Gamtos istorijos, pradėtas statyti 1871 m., o po dvidešimties metų, 1891 m., abu oficialiai atidaryti visuomenei.
Kupolinė salė – tokia įspūdinga, kad ja verta pasigrožėti iš viršaus, o, jei labai norėsis, nusileidę į apačią galėsite padaryti pertraukėlę ir ten įkurtoje kavinėje-restorane užkąsti ar suvalgyti desertą ir išgerti kavos. Teigiama, kad gausybė neobarokinių dekoracijų, kurios puošia šią erdvę, sukuria vieną iškilmingiausių ir puošniausių XIX a. pabaigos Vienos interjerų, kuriam veikiausiai nėra lygių jokiame kitame Europos muziejuje.
Ką ten galima pamatyti? Monetų kolekciją, kurioje pristatomas 16 istorinių asmenybių, tokių kaip Kleopatra, Marco Polo, El Greco ir kitų, piniginių turinys. Egipto ir Artimųjų Rytų bei graikų ir romėnų antikvarinių daiktų kolekcijas, imperatoriškojo Vienos iždo gėrybes ir kt. bei, žinoma, aplankyti paveikslų galeriją, kuri sukurta iš Habsburgų rūmų meno kolekcijų. Šiandien ji yra viena didžiausių ir svarbiausių tokio pobūdžio galerijų pasaulyje.
Galėsite pasigrožėti XVI a. Venecijos tapyba (Ticiano, Paolo Veronese's, Tintoretto), XVII a. flamandų tapyba (Peterio Paulo Rubenso, sero Anthony Van Dycko), ankstyvąja Nyderlandų tapyba (Jano van Eycko, Rogierio van der Weydeno), vokiečių renesanso tapyba (Albrechto Dürerio, Lucaso Cranacho). Čia kabo ir Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslai – buvo įdomu stebėti, kaip jo darbai gyvai perpiešiami, Johanneso Vermeerio, Rembrandto, Rafaelio, Caravaggio, Diego Velázquezo ir italų baroko dailininkų šedevrai.
Štrudelis ir kava – žymioje kavinė: ar verta?
Paprastai keliaudama nesivadovauju kitų rekomendacijomis aplankyti vieną ar kitą kavinę ir stengiuosi atrasti kažką savo. Tačiau šį kartą nutariau padaryti kitaip ir pažiūrėti – verta ar ne.
Vienos centre rasite įvairių kavinukių, kepyklėlių, restoranų. Jei ruošdamiesi kelionei naršysite internete, daug kur perskaitysite pasiūlymą viešint Vienoje aplankyti „Café Central“, kurioje galėsite paragauti desertų ir paskanauti ne tik juodos, kapučino, bet ir vieniškos „melange“ kavos.
Tačiau atvykę į Austrijos sostinę ir pamatę laukiančiųjų eilę, tikėtina, kad persigalvosite. Nebent rezervuosite staliuką iš anksto. Aplinka ten iš tiesų prabangi, kokią ne visur rasite, tačiau skanių tradicinių Vienos desertų – šokoladinį tortą, perteptą abrikosų džemu ir patiekiamą su plakta grietinėle (sachertorte), ar karštą štrudelį, suvalgysite ir daugelyje kitų kavinių.
Eilė prie „Café Central“ nedžiugino, tad išbandžiau kitą rekomenduojamą vietą priešais Šv. Mykolo aikštę esančią „Demel“. 1786 m. tokiu pavadinimu Vienoje buvo įkurta konditerijos ir šokolado parduotuvė. Ji veikia ir dabar, čia žmonės užsuka įsigyti šokolado ar kepinių, o į gretimose patalpose esančią kavinę – paragauti desertų ir kavos.
Pasisekė ateiti tinkamu laiku, kai laukiančiųjų buvo vos keletas, tačiau išeinant jau buvo nusidriekusi eilė. Tik štai, kai esi vienas, o kavinė – sausakimša, svajoti apie staliuką gražiausioje jos dalyje veikiausiai neverta. Buvau pasodinta prie mažo staliuko salytėje šalia skanėstų parduotuvės ir koridoriaus tualeto link. Tikrai nieko įspūdinga.
Tada ir paklausi savęs, ar tikrai ši vieta jau tokia išskirtinė, jei negauni norimo vaizdo? Štrudelis su vanilės padažu išties buvo skanus, bet ne prastesnius yra tekę valgyti ir Austrijos kalnų kurortiniuose miesteliuose. Tačiau „melange“ kava, kurią tikrai rekomenduoju išbandyti Vienoje, ypač, jei mėgstate kapučiną, tirpo burnoje.
Kalbant apie kainas: šokoladinis tortas – 7,5 euro, štrudelis – 6,9 euro (plius euras už vanilinį padažą), o kava – 6,1 euro.
Šnicelis – keliautojų simpatijas pelniusiame restorane
Lankantis Austrijos sostinėje rekomenduojama paragauti ne tik tradicinių desertų, tiesa, prie jų dar galima priskirti kaiserschmarrn – saldų purų blyną su rome mirkytomis razinomis, kuris suplėšomas į gabalėlius, karamelizuojamas ir patiekiamas apibarstytas milteliniu cukrumi ir uogiene, bet ir rimtesnių patiekalų: vieniško guliašo, tafelspitzo – sultinyje virtos veršienos arba jautienos, kuri patiekiama su maltų obuolių ir krienų mišiniu, ir, žinoma, šnicelio. Kadangi retai valgau šnicelį, nutariau, kad puikesnio varianto, nei suvalgyti jį Vienoje, nebus.
Tam išsirinkau restoraną „Wiener Wiaz Haus“, kuris „Tripadvisor“ skelbiamas kaip geriausias iš geriausių keliautojų pasirinkimų 2022-aisiais. Beje, jis yra kelios minutės pėsčiomis nuo „Albertina Modern“ muziejaus.
Atidaromas šeštą valandą vakaro, o vietas čia geriausia rezervuoti iš anksto. Nebuvau to padariusi, nes tai buvo paskutinės minutės pasirinkimas, bet man pasisekė – vieno staliuko rezervacija buvo nukelta vėlesniam laikui.
Šnicelis, patiekiamas su bruknių uogiene ir austriškomis šaltų bulvių salotomis, buvo puikus, išsirinktas vynas – gardus, o aplinka – ganėtinai paprasta, bet jauki. Patiekalų kainos čia svyruoja nuo keliolikos iki dvidešimt kelių eurų (šnicelio kaina – 21 euras, taurė vyno – 4,4 euro).
Tiesa, čia susidūriau su vienu svarbiu niuansu: nori pavalgyti šiame restorane – turėk grynųjų, nes atsiskaityti galima tik jais. Grynaisiais teko atsiskaityti ir kai kuriose kavinukėse už kavą. Vienur jau prie įėjimo kabo užrašas „Cash only“ (liet. „Tik grynaisiais“), kitur – kaip šiame restorane – vos pasitikęs padavėjas apie tai įspėja. Taigi, kad netektų paskutinę akimirką keisti vietos ar bėgti ieškoti bankomato, vykdami į Austriją būtinai įsidėkite ir grynųjų.
Kelionę į Vieną organizavo Lietuvos oro uostai.
