Neseniai pristatyta 20 įdomiausių šio sezono turistinių naujovių Lietuvoje. Tarp jų – atnaujintos apžvalgos aikštelės, nauji pažintiniai takai ir muziejai. Tik šiame sąraše neatsidūrė anksčiau šių metų topais vadinti Nemuno deltos apžvalgos bokštas ir Lyduvėnų tiltas.
Lyduvėnų tiltas – dar tik po metų
Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje geležinkelio tiltas jau seniai masina keliautojus. Ant 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio tilto prieš kelerius metus „Lietuvos geležinkeliai“ surengė kelias dienas ekskursijų, kurios sulaukė milžiniško susidomėjimo.
Pajutę keliautojų smalsumą, „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė tiltą per Dubysą pritaikyti reguliariam lankymui. Buvo planuota, kad jis bus atvertas turistams šią vasarą ar rudens pradžioje, visgi dar šiemet į jį bus galima pažvelgti tik iš apačios ar iš tolio.
„Lietuvos geležinkeliai“ 15min informavo, kad keliautojams ant Lyduvėnų tilto bus galima lipti tik kitais metais. „Numatoma, kad visi rangos darbai bus baigti 2021 metų II ketv. Tuomet turėtų būti sutvarkyta reikiama infrastruktūra, ir tiltas atvertas lankytojams“, – teigė Gintaras Liubinas iš bendrovės komunikacijos departamento.
Kodėl darbai užtruko? Anot G.Liubino, svarstant Lyduvėnų tilto nuolatinį pritaikymą turizmo reikmėms paaiškėjo, kad geležinkelio tiltą yra būtina remontuoti. „Todėl vietoje vieno projekto šiandien turime du lygiagrečius projektus – tilto viršutinės dalies remonto ir po ja esančios tilto dalies pritaikymo lankytojams. Taigi, darbo grupei tenka derinti du projektus, svarstyti šių projektų integralumą, darbų eiliškumą, derinti terminus“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Dėl tilto atvėrimo lankytojams bendrovė dirba su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkosaugos ministerijos, Raseinių savivaldybe bei Dubysos regioniniu parku. Pasidalijamos atsakingos sritys, derinami darbų terminai ir eiga, tariamasi dėl finansavimo klausimų. Planuojama įrengti turizmui reikalingą patogią infrastruktūrą (automobilių, autobusų parkavimo teritorijas, sanitarinius mazgus ir pan.).
„Lyduvėnų tilto pritaikymo lankytojams projekto apimtyje šiuo metu jau yra parengtas ir patvirtintas techninis darbo projektas. Projektas pateiktas į „Infostatybą“ gauti statybą leidžiantį dokumentą. Gavus šį dokumentą, iškart bus pradėtos vykdyti pirkimo procedūros rangos darbams įsigyti“, – aiškino G.Liubinas. Įvertinus viešųjų pirkimų procedūrų vidutinę trukmę numatoma, kad rangos darbai bus baigti kitų metų II ketv.
Svarbu, kad net kai tiltas ir bus pritaikytas lankytojams, ant jo negalės ropštis kiekvienas kada užsigeidęs. Tiltas yra veikiantis, juo vyksta traukinių eismas. Be to, jis yra ir saugomas strateginis objektas. „Tai jo lankymas bus reglamentuotas išskirtine tvarka. Darbo grupė siekia užtikrinti, kad Lyduvėnų tiltas būtų patogi ir mėgstama daugumos žmonių lankymo vieta, tačiau tuo pačiu būtų užtikrintas visiškas žmonių ir traukinių eismo saugumas“, – 15min komentavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Nuo Lyduvėnų tilto atsiveria pasakiškas vaizdas – Dubysos vingiai tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Be galo įdomi ir jo statymo istorija.
Pirmą kartą per Dubysos slėnį šioje vietoje pastatytas geležinkelio tiltas atrodė visai kitaip nei dabar. 1916 m. vokiečių inžinieriai čia įgyvendino sudėtingą projektą, kuris buvo vadinamas didžiausia statyba Rytų fronte. Per karą jis buvo sugriautas, o naujas statinys iškilo ant susprogdinto tilto likučių, yra išlikusios net kelios kolonos.
Plačiau visą šią istoriją skaitykite čia: Didžiausia statyba Rytų fronte, virtusi vienu geidžiamiausių turistinių objektų
Apžvalgos bokštas Rusnėje – gal tik 2022 m.
Šiemet buvo tikimasi keliautojus pakviesti ir į naują traukos objektą Rusnėje – Nemuno deltos regioninio parko apžvalgos bokštą. 30 m aukščio statinys leistų apžvelgti unikalų Nemuno deltos kraštovaizdį. Ilgus metus lauktas statinys dar artimiausiu metu visgi neiškils – kol kas statybos darbai net nepradėti.
Kaip 15min yra rašę anksčiau, Rusnė apžvalgos bokšto laukė ilgai. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis yra pasakojęs, kad pabaigus statybas nuo bokšto viršaus atsivers be galo įdomi panorama: „Labai gerai matysis Krokų lanka, Atmata, dalis Rusijos, Ventės ragas ir paukščių žiedavimo stotis ten. O žiemą bus galima matyti, koks gyvenimas verda ant Kuršių marių. Jeigu žiema šalta, marios užšąla, ir ant jų įsikuria miestas – su palapinėmis, laužais, muzika.“
Tikėtasi, kad statybų darbai galėtų prasidėti 2020-ųjų pavasarį, ir objektas baigtas iki metų pabaigos. Visgi, kaip 15min informavo projekto užsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, dar jokios statybos nėra pradėtos. Kol kas vyksta užbaigiamieji projektavimo darbai.
„Procesas užsitęsė dėl projektavimo metu ieškomo geriausio sprendinio ir ilgesnių nei planuota projekto derinimo procedūrų“, – paaiškino VSTT Viešųjų pirkimų ir projektų skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Dragūnas.
Optimistinė bokšto pristatymo lankytojams data – 2021 m. pabaiga. „Įvertinant rizikos veiksnius (viešuosius pirkimus, teritorijos ypatumus, t. y., potvynius ir kt.), darbų pabaiga gali būti nukelta ir į 2022 m.“, – teigė S.Dragūnas.
Apie tai, kad statybos nebus pačios lengviausios, 15min yra pasakojęs ir vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila. 30 metrų aukščio bokštas bus statomas ypač sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis.
„Šitoje vietoje bokštą pastatyti yra techniškai labai sudėtinga. Kad ir 10 papildomų metrų neatneštų tiek naudos vizualiai, kiek būtų sudėtinga juos padaryti“, – aiškino architektas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ties upės žiotimis statyti tokį objektą reikia žymiai daugiau specifinių sprendimų. „Iš geologinių tyrimų ataskaitos galime spręsti, kad gruntas vietovėje yra ypač minkštas. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti apie 12 metrų“, – pasakojo M.Norvila.
„Bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje“, – apie projektą praėjusiais metais kalbėjo architektas.
Plačiau apie tai, kaip atrodys apžvalgos bokštas, skaitykite čia: Lietuvoje iškils naujas apžvalgos bokštas, iš kurio bus galima matyti net Rusiją
Beje, kol laukiama Nemuno deltos apžvalgos bokšto, nuostabius peizažus galima pamatyti ir iš netoliese esančio Drevernos apžvalgos bokšto – nuo jo viršūnės matosi Kuršių marios, Juodkrantė, Negyvosios kopos.
