Kad ir vienas mano pažįstamas, pavyzdžiui, ką tik grįžęs iš Egipto. Na, jis ne visai paprastas pažįstamas, o, sakykime, artimas giminaitis. Nors ką aš čia maivausi, iš Egipto ką tik grįžo mano tėvas Aleksas.
Ko ten grūdiesi, sakiau jam prieš kelionę, dar saulės smūgį gausi. Vyktum kaip visi padorūs žmonės žiemą ar bent pavasarį, tai yra tuomet, kai pas mus šalta, tada ir vasaros efektas efektingesnis būtų, argumentavau.
Bet mano atkalbinėjimai Aleksui buvo kaip vanduo nuo seno žąsino (neatmetu galimybės, kad jis manęs apskritai literaliai nesiklausė) ir pensininkas iškeliavo į jau antrą kelionę šiemet, eilinį kartą paneigdamas sriūbavimus, kaip blogai gyvena Lietuvos pensininkai (jis dar ir į Turkiją rudenį planuoja). Grįžo iš Hurgados įdegęs, patenkintas ir dar neeilinę istoriją parvežė, kurią čia jums ir papasakosiu, nes, jaučiu, ji jums gali būti visai įdomi.
