Moterys – nuodingos, bet vis tiek tuokiasi
Priešingų lyčių santykiai Huli gentyje nuo seno buvo sudėtingi. Manoma, jog moterys – nešvarios, o menstruacijų kraujas vyrui gali būti mirtinai nuodingas. Tačiau net ir tikėdami milžiniška grėsme Huli genties vyrai vestuvių nevengia.
Tiesa, jaunikiui dėl santuokos tenka tartis su būsimosios žmonos šeima bei padovanoti daugiau nei 30-ies kiaulių bandą. „Nusipirkęs“ nuotaką sutuoktinis įgyja neribotas teises – net smurtauti ar versti dirbti po keliolika valandų per dieną.
Mamos sūnumis rūpinasi, kol šiems sukanka penkeri, o vėliau mažylius perleidžia į tėvų rankas. Vos kelerių metų sulaukę berniukai turi aukštesnį socialinį statusą nei jų gimdytojos. Norint apsivalyti nuo motinų perduotos „nešvaros“ tenka apsistoti vien vyriškoje draugijoje. Kelti koją į tuos namus moterims griežtai draudžiama.
„Nusipirkęs“ nuotaką sutuoktinis įgyja neribotas teises – net smurtauti ar versti dirbti po keliolika valandų per dieną.
Keletą metų gyvendami atskirai jaunuoliai puoselėja plaukus ir tikina, jog šie auga vien burtų dėka.
Pasibaigus izoliacijos nuo moterų laikotarpiui garbanos nukerpamos ir iš jų gaminami perukai, į kuriuos prismaigstoma gėlių žiedų. Tokia puošmena – būtinas kiekvieno Huli genties vyro atributas.
Vietoj puolimo – menas išvengti strėlių
Perukai – ne vienintelė Huli žmonių aprangos detalė. Kiekvienas vyras ant juosmens ryši prijuostę, iš kurios kyšo kazuaro paukščio kaulo peilis. Čiabuviai nesistengia gaminti įmantrių ginklų ar skydų.
Jie tiki, jog yra pakankamai vikrūs, kad išvengtų priešų strėlių. Nors kiekvienas ant peties nešiojasi lanką, paprastai jis naudojamas tik medžioklėje.
Jau beveik tūkstantį metų gyvuojanti gentis turi neįprastą hierarchiją. Nepaisant nepavydėtinos moterų padėties, tarp Huli žmonių vyrauja lygybė. Tarp jų nėra vyresniųjų, o lyderiai išrenkami tik kovų metu. Gentis susiskirsčiusi į keletą klanų, tačiau po slėnio teritoriją pasklidę atskirų grupių atstovai tarpusavyje nekonfliktuoja.
Tiesa, aplankę Huli žmones ir bandydami susipažinti neskubėkite tiesti rankos. Čiabuviai sveikinasi atkišdami sulenktą pirštą, o kitas besisveikinantys jį pačiumpa ir traukia tol, kol pasigirsta trakštelėjimas. Tačiau net ir žinant gentainių „etiketo“ taisykles gali būti sudėtinga juos suvokti iki galo – belieka tik stebėtis mums tokiu tolimu gyvenimo būdu.
Egzotinių kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
