„Azerbaidžanas – labai įdomi šalis. Ir nors, prisipažinsiu, pirmą kartą į ją vykdama galvojau, kad niekuo nenustebins, įspūdis liko labai stiprus“, – sako kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ kelionių vadovė Aistė Borjas.
Ji pati anksčiau keletą metų gyveno Gruzijoje, todėl Azerbaidžanui iki jame apsilankant lipdė etiketes ir manė, kad veikiausiai ši Kaukazo regiono šalis nelabai ką naujo ir pasiūlys. Tačiau klydo – šios šalies lyginti su Gruzija nelabai ir pavyko.
„Visų pirma, Azerbaidžanas – musulmoniška šalis, o tai daro įtaką visai kultūrai. Tačiau šalis gana liberali. Nors senoji karta buvo atpratusi dangstytis, nes sovietmečiu buvo draudžiama viešai praktikuoti religiją, jaunimas šią tradiciją perima iš naujo. Būna, kad dukros prisidengia galvą, nors mamos to nelabai supranta“, – pasakojo A.Borjas.
Rytietiška dvasia moderniame mieste
Tačiau, pasak jos, keliaujant stereotipus verta nustumti į šalį – verčiau pamatyti šalį savo akimis, pažinti pačiam. Azerbaidžanas – puiki atostogų kryptis ieškantiems spalvų, gamtos, tai šalis, kuri užburia, kurioje jaučiama ir Rytų, ir Vakarų kultūros sintezė – tai ypač atsispindi sostinėje Baku.
Iškalbingą istoriją turintis, prabanga ir rytietiška dvasia dvelkiantis miestas, A.Borjas įsitikinusi, abejingų nepaliks. „Pagrindinė Azerbaidžano ekonomikos šaka – nafta ir dujos, šalis iš to uždirba daug pinigų ir juos investuoja į modernų miestą, kurį imasi kurti garsiausi pasaulio architektai. Baku tie naftos doleriai labai jaučiasi – miestas pilnas įdomių sprendimų, švarus, prabangus – net požeminės perėjos nuo lubų iki grindų išklotos marmuru“, – sakė pašnekovė.
Tarp lankytinų objektų – prezidento Heidaro Alijevo garbei pavadintas kultūros centras. Nesunku suprasti, kodėl garsios britų-irakiečių architektės Zahos Hadid projektuotas šiuolaikiškas pastatas buvo įvertintas Metų dizaino apdovanojimu – jis dėmesį traukia vien jau savo išore, lenktų formų pastatas per keletą metų spėjo tapti miesto traukos centru. „Pastatas neturi nė vieno kampo, visos jo linijos – banguotos. Taip pat – ir viduje, todėl kartais vaikštant po jį apima tarsi nesvarumo būsena, atrodo, lyg vaikščiotum kosminiam laive, sunku suprasti, kur pastato viršus, kur apačia“, – pasakojo A.Borjas. Centras lankytojams siūlo apžiūrėti įdomias meno kolekcijas, o besidomintiems šalies istorija ir politika – prezidento asmenybei skirtą ekspoziciją.
Kelias valandas verta pasivaikščioti po jaukų Baku senamiestį, pradėtą statyti dar XII–XIII a. Čia gausu įdomių, unikalių gatvelių, gausių įvairių kavinių, meno galerijų. Taip pat būtina aplankyti UNESCO saugomą paveldą – Mergelės bokštą, apipintą legendomis, pasakojančiomis, kad jame gyvenusios mergelės tėvas neišleido tekėti už mylimo vyro, todėl ji nuo bokšto iššoko į jūrą. Tiesa, jūros aplink bokštą šiuo metu nėra – tačiau sakoma, kad dar anksčiau šioje vietoje buvo Kaspijos skalaujamas krantas.
Verta aplankyti ir Aukštikalnių parką, nuo kurio atsiveria miesto ir Kaspijos jūros panorama, apžiūrėti taip vadinamuosius stiklinius liepsnų liežuvių pastatus-dangoraižius.
Degantys kalnai ir purvo vulkanai
Po viešnagės Baku A.Borjas rekomenduoja aplankyti netoli sostinės esančias apylinkes. Viena tokių – vadinamieji „degantys kalnai“ – tūkstančius metų liepsnojantis kalno šlaitas. „Toks reiškinys vyksta dėl gamtinių dujų sąlyčio su deguonimi. Tiesa, anksčiau, kol dujos nebuvo eksploatuojamos pramonei, tokių degančių kalnų buvo daugiau – būtų labai įdomu nusikelti į viduramžius ir pamatyti, kaip tai atrodė tuomet“, – 15min sakė A.Borjas.
Tokių unikalia gamta stebinančių vietų Azerbaidžane gausu – pašnekovė siūlo aplankyti ir Gobustano ir Apšerono pusiasalius. „Gobustano pusiasalyje verta aplankyti purvo vulkanus, tai įdomus, su gamtinių dujų atsargomis susijęs reiškinys. Pasaulyje tokių vulkanų yra apie 800, iš kurių pusė – Azerbaidžane. Vulkanai susiformuoja dėl požeminių dujų aktyvumo, yra skysti ir – įdomu – čia kunkuliuoja ne karštas, o šaltas purvas“, – kalbėjo pašnekovė.
Ši vietovė nuo Baku nutolusi maždaug 60 kilometrų, ir nors pasiekti ją nesudėtinga, tam tikrą atstumą teks važiuoti bekele. O kad įspūdis būtų dar stipresnis – ją galima pravažiuoti senoviniu „žiguliuku“. Pasak A.Borjas, šis pasivažinėjimas – gana ekstremalus, tačiau vairuojantys automobilius pažįsta kiekvieną išskirtinės vietovės kvadratinį metrą, todėl toks nestandartinis safaris užtikrins įsimintiną pramogą.
Gobustane yra ir išskirtinė archeologinė zona, kurioje įrengtas žmogaus raidą nuo akmens amžiaus atspindintis muziejus. Jame įspūdį palieka autentiški, 10–12 tūkst. metų senumo akmens raižiniai, vaizduojantys žmonių ir gyvūnų figūras, nors seniausiems jų – net 40 tūkst. metų.
„Sakoma, kad Kaukazas – seniausiai Europoje apgyvendinta vieta, čia randami seniausi žmogiškosios veiklos įrodymai, čia galima prisiliesti prie labai senos istorijos“, – sakė A.Borjas.
Azerbaidžanas patiks kalnų mylėtojams – čia veiklos ras ir ieškantys žygių, ir slidinėjimo trasų. Kalnų ežerai džiugins po miestų šurmulio pavargusias akis, o poilsis prie Kaspijos jūros padės atgauti jėgas. „Kaspijos jūra iš tiesų yra ežeras – vanduo čia sūrus, tačiau neturi sąlyčio su pasauliniu vandenynu. Žmonės atvyksta čia pailsėti, ypač vasarą – tikra atgaiva nuo įkaitusių miestų“, – pasakojo A.Borjas.
Kaukazo kalnuose verda kiek kitoks gyvenimas nei didžiuosiuose Azerbaidžano miestuose, ypač Baku, kur daugelis gyventojų – liberalesni, atviresni, labiau išsilavinę. O provincijoje žmonės religingesni, konservatyvesni, skiriasi ir mąstymas, ir aprangos stilius. „Kai kuriuose kaimuose vietiniai gyventojai nustemba pamatę vyrus su šortais, jau nekalbant apie moteris – jos rengiasi juodai net vasarą. Šioje šalyje šeima – didelė vertybė, vienuose namuose čia gyvena kelios kartos. Tauta – labai svetinga, tinkamai priimti svečią jiems garbės reikalas. Ir net jei šeima gyvena labai nepasiturinčiai, ji vis tiek kažkokiu stebuklingu būdu priimdama svečią stalą padengs keliais aukštais“, – sakė A.Borjas.
Virtuvėje – daugiau saldumo
Azerbaidžano virtuvė apskritai verta atskiro dėmesio. Ir nors joje galima rasti daug Irano, Turkijos kultūros elementų, vietiniai didžiuojasi ir savo tradiciniais patiekalais. Vienas tokių – plovas, jų azerbaidžaniečių valgiaraštyje galima rasti net keliasdešimt skirtingų receptų.
„Pats garsiausias – Šacho plovas, gaminamas iš ryžių, mėsos, jis pagardinamas džiovintais vaisiais, riešutais. Neretai vietiniai mėgsta šį plovą įkepti į duoną – alkani Azerbaidžane tikrai neliksite“, – juokėsi A.Borjas.
Vietos virtuvei būdingi ir kaukazietiški patiekalai, čia populiaru valgyti keptas daržoves, ypač baklažanus, jie patiekiam su trintais riešutais, įvairiais padažais, granatų sultimis. „Azerbaidžaniečiai, priešingai nei, tarkime gruzinai, nemėgsta aštrių prieskonių, jie mėgsta valgyti saldžiai, jiems patinka pasaldinti ir maistą, ir gyvenimą“, – sako pašnekovė.
Įdomesnių skonių šalyje ras ir norintys išskirtinumo – Šekio kalnų miestelyje tradiciniu patiekalu laikoma moliniame inde ruošiama avienos krūtinėlės sriuba piti, kurią vietiniai vietoje bulvių paskanina kaštonais.
„Piti savo skoniu yra panašus į čenaką – jame gausu daržovių, įvairių grūdų, avienos. Patiekalą troškinant iš jo išsiskiria lajus, jis atskirai nupilamas į lėkštę, kurį reikia išsrėbti kaip sriubą. Pirmiau suvalgoma ta sriuba, o tuomet – pats troškinys. Kai pirmą kartą su grupe valgėme šį riebų patiekalą, ryte stovėjome eilėje nusipirkti virškinimą gerinančių fermentų. Vietiniams tokios porcijos įprastos, bet mūsų skrandžiams geriau ragauti po truputį“, – pasakojo A.Borjas.
Saldžiai vietiniai mėgsta gerti ir arbatą. Ją geria keliolika kartų per dieną, iš mažų stiklinaičių, tačiau, įdomu, cukrų deda ne į gėrimą, o... į burną, ir tuomet gabalėlį užgeria arbata. „Šalyje su arbatos gėrimu susiję labai daug įvairių ritualų – tarkime, nuo senų laikų yra paprotys, kad kai jaunikis atvyksta pirštis nuotakai, jos tėvai šeimoje patiekia arbatą: jei ši būna saldinta – vadinasi, jie duoda teigiamą atsakymą ir vestuvės bus, jei nesaldi – deja. Tarp įdomių papročių – ir kūdikio maudymas sūriame vandenyje, vietiniai tiki, kad tai jam padeda pritraukti sėkmę“, – sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- 2020 metų kelionių tendencijos: kokius maršrutus labiausiai mėgsta lietuviai ir kur vykti šiemet?
- „Egzotiškos patirtys“: Filipinuose žmonės šypsosi, valgo kiaušinius su embrionu ir žino J.Valančiūną
- „Egzotiškos patirtys“: Maroko mozaika apsuka galvą, bet liberalioje Afrikos šalyje džino geriau neerzinti