Kupranugarius vėjo greičiu priverčiantys lėkti robotai žokėjai
Artimuosiuose Rytuose kupranugarių lenktynės turi kone pačias giliausias tradicijas. Nuo seniausių laikų specialiai joms ruošti ne tik gyvūnai, bet ir vaikai, kurie būdavo atrenkami pagal atitinkamus fizinius parametrus, leidžiančius kupročiui išvystyti kuo didesnį greitį. Visgi 2002 metais priimtas įstatymas, kuriuo susirūpinta jaunųjų žokėjų sveikata, tad azartiškiesiems Kuveito bei Kataro žmonėms teko stipriai pasukti galvas. Kūrybiniai ieškojimai davė puikių rezultatų ir egzotiška sporto šaka tapo dar įdomesnė – kupranugarius imta valdyti miniatiūrinius žmogeliukus imituojančiais robotais.
Kaip viskas atrodo šiandien? Ovalo formos trasa bėga kupranugarių būrys, o aplink nutiestu keliu pedalus spaudžia džipų vairuotojai. Juose sėdintys žmonės balsu duoda komandas bei valdo radijo bangų pagalba veikiančius robotus, apginkluotus botagais ir GPS sistemomis.
Čia nuolatos pasiekiami nauji rekordai. Jei prieš 20 metų dešimties kilometrų trasa buvo įveikiama per 20 minučių, tai šiandien bent penkiomis minutėmis greičiau. Visgi pripratusiems prie žirgų lenktynių gali pritrūkti veiksmo – pastariesiems priklauso 70,8 km/h greičio rekordas, o kupranugariai įsibėgėja tik iki 50 km/h.
Kalbama, kad ši sporto šaka gali būti labai pelninga. Nieko keisto, daug pasako vien faktas, kad geriausi egzemplioriai gali kainuoti ir milijoną JAV dolerių.
Bananinėmis rogėmis nuo ugnikalnio viršūnės
Jei planuojate kelionę į gigantiškomis galvų skulptūromis garsėjančią Velykų salą, išvykai rekomenduojame rinktis vasario pirmąją savaitę. Tuomet vyksta kasmetinis Rapa Nui festivalis, kurio metu atvykėliai gali kaip niekada iš arti stebėti vietinių šokių bei dainavimo pasirodymus, paragauti tradicinio maisto ar sudalyvauti nežabotose atrakcijose. Viena tokių – Haka Pei.
Kone pusnuogiai vyrai, kūnus prisidengę tik dideliu dažų sluoksniu ir keliomis audinio skiautėmis, nuo stataus ugnikalnio leidžiasi kiek anksčiau pasigamintais loviais. Neišvysite nieko modernaus, tai tik keletas vienon krūvon surištų bananų medžio kamienų. Rodos nieko stebuklingo, tačiau kai žinai, jog ši „transporto priemonė“ išvysto kone 70 km/h greitį, o jos „vairuotojai“ neturi net minimalių apsisaugojimo priemonių, darosi šiek tiek baugu.
Anksčiau festivalis ir visos jo veiklos buvo skirtos vietos karių mokymui, tačiau dabar visa tai prarado pradinę paskirtį ir yra orientuota į turistus. Taigi kiekvienas norintis gali sėsti į bananines roges ir su vėju čiuožti žemyn, tik klausimas – ar pasiryžtumėte?
Nuo medžio raškomi televizoriai
Indonezijos nepriklausomybės diena gerokai skiriasi nuo mūsiškės. Azijos pietryčių saloje šią šventę įprasta paminėti žaidžiant Panjat Pinang. Atrakcijos principas labai paprastas – palmės viršūnėje įmontuojamas medinis ratas, o ant jo, neperšviečiamuose maišeliuose suslėpti įvairūs prizai. Juose gali būti tiek maisto produktai, gėrimai, smulkūs suvenyrai, tiek dviračiai ar televizoriai.
Kadangi medis išteptas riešutų aliejumi ar kitu slidumą suteikiančių skysčiu, viršūnės pasiekimas tampa tikru išbandymu. Vietiniai vaikinai padaro žmonių piramidę ir tik taip geba nusiraškyti prizus. Tiesa, kadangi neaišku kas yra maišuose, dažniausiai čiumpamas pats didžiausias. Visgi tai nereiškia, kad jame bus pats geriausias prizas.
Egzotinių kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
