Ekspedicijos „Baidarė upėje“ vadovo Edgaro Vaškaičio teigimu, pirmieji šių metų ekspedicijos organizaciniai darbai buvo pradėti dar metų pradžioje.
Apie turistinį Merkį ir kitas nacionalines vandens turizmo trasas daug tikėtasi sužinoti turizmo parodoje „Adventur“, vykusioje šių metų sausį Vilniuje. „Kadangi parodoje dalyvavo beveik visi Lietuvos turizmo informacijos centrai, planuota surinkti didžiąją dalį ekspedicijai reikalingos informacijos“, – pasakojo E.Vaškaitis. Deja, bet lūkesčiai nepasiteisino.
„Mus dominusių turizmo informacijos centrų atstovai buvo labai malonūs, puikiai perteikė išmoktą ir parodos tematiką atitinkančią informaciją, tačiau apie vandens turizmo galimybes jų atstovaujamose teritorijose plačiau papasakoti negalėjo“, – teigia ekspedicijos vadovas.
Daugiausia, ką ekspedicijos „Baidarė upėje“ organizatoriams pavyko pasiekti, tai gauti paruoštų lankstinukų ir rekomenduota detalesnės informacijos ieškoti internete.
Remdamiesi praėjusių metų patirtimi, didelių lūkesčių į turizmo informacijos centrų puslapius internete ekspedicijos organizatoriai nedėjo, tačiau buvo maloniai nustebinti.
„Organizuojant ekspediciją Merkio upe labai padėjo Varėnos švietimo centro Turizmo ir verslo informacijos skyriaus internetinis puslapis, kuriame radome visą reikalingą informaciją – pradedant maršrutais, baigiant reikiamų kontaktų pateikimu“, – džiaugėsi ekspedicijos „Baidarė upėje“ organizatoriai.
Ar vis dar galima laikyti Merkį devinta pagal ilgį Lietuvos upe?
Oficialus Merkio upės ilgis – 203 kilometrai, iš kurių 185 vingiuoja Lietuvoje. Tačiau su šia upe ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tarpukario metu buvo iškastas Papio kanalas, kurio paskirtis – nukreipti upės vandenį į Vokės upę Grigiškės popieriaus fabriko reikmėms tenkinti.
Kartu su kanalu atsirado ir kelios užtvankos, kurios dabar jau nefunkcionuoja, tačiau ir šiandien apie 80–95 proc. Merkio upės vandens ties Žagarinės kaimu nuteka į Vokę. Keliolika kilometrų žemiau Žagarinės užtvankos, Merkys panašus į mažą, užžėlusį upelį, kuriuo plaukti baidarėmis iš esmės sunkiai įmanoma.
Natūralu, kad kyla tam tikri diskusiniai klausimai: ar po žmogaus įsikišimo vis dar galima laikyti Merkį devinta pagal ilgį Lietuvos upe? O gal Merkio ilgį ir ištakas dabar verta skaičiuoti nuo Žagarinės? Su kilometrų dilema susidūrė ir ekspedicijos „Baidarė upėje“ organizatoriai.
Ekspedicijos starto vietos klausimo neišsprendė ir Nacionalinis vandens turizmo trasų detalusis planas, kuriame nurodyta, kad Merkio turistinė trasa tęsiasi 195 (!) kilometrus.
Remiantis šiuo planu, galima daryti prielaidą, kad nacionalinė Merkio turistinė trasa turėtų prasidėti už Lietuvos Respublikos ribų. Kitas įdomus šio plano aspektas tas, kad pirmieji suplanuoti infrastruktūriniai objektai turi atsirasti likus 128 kilometrams iki Merkio upės žiočių.
Nacionalinė turizmo trasa ir 67 infrastruktūriniu požiūriu „tušti“ kilometrai nelabai dera tarpusavyje. Ekspedicijos „Baidarė upėje“ organizatoriams neliko nieko kito, kaip tik nuvažiuoti ir patiems išžvalgyti Merkio aukštupį.
„Gyvai pamačius Merkio upės pradžią tapo aišku, kad vientisas plaukimas, o ne pasivaikščiojimas baidarėmis, įmanomas tik už Žagarinės, kai upė vėl išplatėja“, – teigia ekspedicijos vadovas Edgaras Vaškaitis. Buvo nuspręsta, kad irkluoti Merkio upe reikės 110 kilometrų.
Merkio iššūkiai baidarių naujokams
Pirmojoje šių metų ekspedicijoje „Baidarė upėje“ kartu su patyrusiais baidarininkais dalyvavo keturi asmenys, kuriems plaukimas baidare ir gyvenimas gamtoje buvo visiškai nauja patirtis. Dvi Klaipėdos universiteto studentės Gintė Preikšaitytė ir Edita Starkovaitė bei du vaikinai: Ainaras Bagdonavičius ir Romanas Žigeu ryžosi naujai gyvenimiškai avantiūrai.
„Į ekspediciją imti nepatyrusius dalyvius buvo rizikingas sprendimas, kuris galėjo pasibaigti įvairiai“, – sako patyręs baidarininkas Darius Auškelis.
Minčiai, kad tai buvo rizikinga, pritaria ir ekspedicijos vadovas: „Per ilgametę panašių žygių organizavimo praktiką yra tekę matyti, kaip po dienos plaukimo vyrukai krenta kaip lapai, o čia mūsų laukė net 6 dienos baidarėje. Visgi baidarių naujokai ekspedicijoje buvo labai naudingi, nes paprasto turisto akimis galėjo įvertinti upę ir esamą infrastruktūrą“.
Pamatuota rizika pasiteisino su kaupu, nes tiek merginos, tiek vaikinai įveikė visą suplanuotą atstumą. Pasirodo, kad ne fizinės jėgos, ne didelis atstumas, o psichologija buvo didžiausias iššūkis, su kuriuo nauji ekspedicijos dalyviai puikiai susitvarkė.
Kaip sekėsi baidarių naujokams irkluoti Merkio upe kviečiame žiūrėti video reportaže.
Pasakojimą apie Merkio upės ypatumus, stovyklavietes, ženklinimo problemas tęsime dar šią savaitę portalo 15min rubrikoje „Pasaulis kišenėje“.