Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekspedicija „Baidarė upėje“: pasivaikščiojimas su baidarėmis Minijos aukštupyje

Šių metų liepą prasidėjusi „Active Trips“ komandos ekspedicija „Baidarė upėje“ sau išsikėlė 1858 kilometrų iššūkį – per trejus metus įveikti aštuonias Lietuvos upes: Miniją, Jūrą, Dubysą, Nemuną, Merkį, Nerį, Žeimeną, Šventąją. Ekspedicija „Baidarė upėje“ iššūkį pradėjo Minijos upėje.

Minija – ilgiausia Vakarų Lietuvos upė. Oficialios jos ištakos – Didovo ežere, kuris yra Varnių regioniniame parke, Telšių rajone. Upės ištakas ekspedicijos dalyviams surasti buvo nesunku. Kaip jie patys pasakoja, nurodomųjų ženklų nebuvo, tačiau su GPS „Baidarė upėje“ dalyviai Edgaras ir Aida nesunkiai atvyko iki Didovo ežero, kurio apylinkės paskelbtos Minijos ištakų hidrografiniu draustiniu.

Ekspedicijos pradžioje baidarių neprireikė: „Miniją žvalgėme nuo kranto, vertinome, kurioje upės vietoje baidarės neatrodytų juokingai. Minija savo kelionės pradžioje yra tik siauras, nesunkiai perbrendamas upeliukas, nors ir veržliai tekantis pirmyn“, – prisiminimais iš ekspedicijos pradžios dalijasi „Active Trips“ įkūrėjas ir ekspedicijos „Baidarė upėje“ vadovas Edgaras Vaškaitis.

„Active Trips“nuotr./Ekspedicijos „Baidarė upėje“ akimirkos
„Active Trips“nuotr./Ekspedicijos „Baidarė upėje“ akimirkos

Pirmąją plaukimo dieną – ramybė ir laukinė gamta

Ekspedicija „Baidarė upėje“ startavo liepos 11 dieną Žarėnų kaime, Telšių rajone. Užfiksuotas pirmosios dienos maršrutas: Žarėnai – Stalgėnai – „Žemsodžio“ kempingas. Iš viso virš 50 kilometrų.

Pirmąją plaukimo Minijos upe dieną ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviams prieš akis driekėsi visiškai laukinė gamta ir upė. Kiek toliau nuo Žarėnų kaimo, kuriame startavo ekspedicija, Minijos upė pagaliau buvo tokio pločio, kad joje jau buvo įmanoma plaukti baidare.

Ekspedicijos dalyviai, siekdami savo akimis įsitikinti, ar keliaujantiems upėmis įrengtos stovyklavietės, patogios vietos išlipti į krantą, pastatyti „kelio ženklai“, pirmąją stovyklavietę rado už 9 kilometrų nuo starto vietos – Medingėnuose. Atkarpoje iki Stalgėnų vyravo laukinė gamta – ganyklos ir pievos.

„Jei esate patyręs baidarininkas, trokštate nuotykių (net ir ekstremalių) ir jums įdomi laukinė gamta – šis upės ruožas bus itin tinkamas. Medingėnų kaime, kuris yra už 9 kilometrų nuo ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyvių starto vietos, įrengta poilsio ir žaidimų aikštelė, o toliau prie Minijos upės ilgus 20 kilometrų nėra jokios civilizacijos, greičiausiai nesutiksite ir jokio žmogaus“, – tvirtina E.Vaškaitis.

Išvestos „pasivaikščioti“ baidarės ir spygliuota viela prieš akis

„Atkarpa Žarėnai – Stalgėnai plaukti galima tik tada, kai yra pakankamai vandens, dažniausiai pavasarį arba rudenį“, – tvirtina ekspedicijos vadovas E.Vaškaitis, pridūręs, kad šią Minijos upės atkarpą ekspedicijos dalyviai išbandė po stiprių vasaros liūčių, kai vandens lygis buvo stipriai pakilęs.

Tačiau net ir tada, nepaisant gausaus vandens kiekio, vietomis ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviams plaukti buvo visiškai neįmanoma, nes per visą upės plotį tysojo gausybė užvartų.

Gylio netrūko, tačiau vietomis užvartos buvo tokios didelės, kad per jas nuolat reikėjo baidares perkelti.

„Juokėmės, kad baidarės buvo išvestos pasivaikščioti – toks tikslesnis šio upės ruožo apibūdinimas. Gylio netrūko, tačiau vietomis užvartos buvo tokios didelės, kad per jas nuolat reikėjo baidares perkelti.

Jei šioje atkarpoje su baidarėmis pasivaikščioti išeisite pavasarį ar rudenį, dėl šalto upės vandens malonumas, greičiausiai, nebus itin didelis. Džiaugsmai plaukiant gali baigtis ir dėl žmonių kaltės. Kai kurie ūkininkai savavališkai praplėtė ganyklų teritoriją ir vietomis spygliuota viela atitvėrė dalį upės. Menkas malonumas plaukiant baidare staiga prieš savo akis išvysti sparčiai artėjančią spygliuotą vielą...“.

„Active Trips“nuotr./Ekspedicijos „Baidarė upėje“ akimirkos
„Active Trips“nuotr./Ekspedicijos „Baidarė upėje“ akimirkos – plaukimas Minija

Stovyklaviečių per mažai

Nuo Stalgėnų iki „Žemsodžio“ kempingo ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai užvartų neberado, tačiau pirmuosius 50 kilometrų įveikę ekspedicijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta stovyklaviečių.

„Oficialiai deklaruojama, kad šioje atkarpoje turi būti bent 4 viešos stovyklavietės, poilsiavietės ar atokvėpio vietos. Taip, vietų, kuriose galima išlipti į krantą, ar privačių teritorijų radome. Tačiau privačios teritorijos ir kaimo turizmo sodybos nebuvo mūsų analizės objektas. Tuo tarpu viešoji infrastruktūra nedžiugino. Manome, kad neatitinkanti nustatytų reikalavimų ar neprižiūrima teritorija negali būti laikoma stovyklaviete, poilsiaviete ar atokvėpio vieta. Tačiau vandens turizmo trasų planas šioje atkarpoje nenumatė įrengti ar sutvarkyti nė vienos poilsio teritorijos, todėl priekaištauti vykdytojams kaip ir negalima. Tačiau ar normalu, kad 50 kilometrų ruože nėra įrengta nė viena vieša, reikalavimus atitinkanti stovyklavietė ar poilsiavietė?“ – analizuoja E.Vaškaitis.

Kur dingo daugiau nei 10 kilometrų Minijos upės?

Kelionėje netrūko ir netikėtumų. Pirmasis jų laukė pasiruošimo etape – neatitiko upės kilometrų skaičius, pateikiamas geografijos vadovėliuose ir patvirtintame nacionaliniame vandens turizmo trasų plane.

Pasak E.Vaškaičio, oficialiai teigiama, kad visos Minijos upės ilgis nuo jos ištakų Didovo ežere yra 202 kilometrai, tačiau specialiojo plano trasų aprašyme vandens turizmo trasa Minijos upėje tęsiasi net 204 kilometrus. Teorinė trasa pradedama ne nuo upės ištakų, o nuo Žarėnų kaimo, iki kurio nuo ištakų Minija vingiuoja virš 9 kilometrų. Nereikia būti matematikos genijumi, kad kiltų klausimas, kaip pailgėjo (ar kur dingo?) daugiau nei 10 kilometrų upės?

Ekspedicijos vadovas aiškina, kad tai – nesusipratimas. „Visų pirma, deklaruojama vandens turizmo trasa yra 2 km ilgesnė nei visas upės ilgis. Visų antra, specialiuosius planus ruošiantys specialistai turėtų suprasti, kad upė nuo ištakų vandens turizmui visiškai netinkama masiniam plaukimui, nebent tai būtų tokie ekstremalių nuotykių ieškotojai, kaip mes“, – sako E.Vaškaitis.

Pasak jo, tam ir skirta ekspedicija „Baidarė upėje“, kad iš teorijos, kuri dažnai prasilenkia su realybe, būtų nueita į praktiką.

Pradedančiuosius išgąsdino, patyrusius sužavėjo

Ekspedicijos „Baidarė upėje“ komandoje dalyvauja skirtingą plaukimo baidarėmis patirtį turintys dalyviai. Pradedantiesiems užvartos didelio įspūdžio nepaliko, greičiau priešingai – net išgąsdino ir greitai nuvargino. Tuo tarpu labiau patyrę ekspedicijos dalyviai šia atkarpa liko sužavėti.

Kaip vienintelį trūkumą ekspedicijos dalyviai įvardijo dėl nuolatinio baidarių kilnojimo ir tempimo jaučiamą drėgmę, kuri ilgainiui tapo nemaloni. „Tačiau natūrali gamta ir sudėtingesnis maršrutas, kuris vietomis primena džiungles, negali nežavėti“, – sakė jie.

Šį maršrutą dalyviai rekomendavo nuotykių ieškantiems baidarininkams, kuriems komfortas nereikalingas ir įprastinis plaukimas pabodęs.

Pirmieji 50 km – tik patirties turintiems baidarininkams

Minija nuo ištakų iki Stalgėnų puikiai tinkama natūralią gamtą mėgstantiems, patirties turintiems baidarininkams, kurie ieško nuotykių, mėgsta vienatvę ir nėra reiklūs komfortui. Nuo Stalgėnų iki „Žemsodžio“ upėje yra slenksčių, buvusių užtvankų, akiai malonių gamtos vaizdų ir vandens turizmo infrastruktūros užuomazgų. Pirmoji vieta Minijoje, šalia kurios komfortiškai gali pailsėti tiek mėgstantys miegoti palapinėse ar lovose ir gauti pilną baidarių aptarnavimą, yra „Žemsodžio“ kempingas. Ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai šį kempingą pasiekė įveikę virš 50 kilometrų.

Tai – pirmoji ekspedicijos „Baidarė upėje“ laida. Antrąją „Pasaulis kišenėje“ galėsite išvysti kitą savaitę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų