Organizacijos „Active Trips“ surengtos ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai Merkiu pradėjo irkluoti likus 110 kilometrų iki upės žiočių. Ekspedicijos vadovas Edgaras Vaškaitis tokį sprendimą motyvavo tuo, kad tik nuo šios vietos pakako vandens, tačiau pirmieji irklavimo kilometrai turistiniu požiūriu nebuvo labai įdomūs, nes upė apie 10 kilometrų teka įrėmintu kanalu.
Visgi pirmieji kilometrai buvo iššūkis, ypač ekspedicijos naujokams, nes nuvirtę medžiai ir krūmais apaugę krantai užtverdavo beveik visą upės vagą. Viena iš ekspedicijos ir baidarių naujokių Edita Starkovaitė sakė, kad „pradžioje upė siaura, gąsdinanti, bet tuo pačiu ir intriguojanti, nes vien tik medžiai, o kol juos praplaukėme teko ir baidarėje pagulėti. Lenktis, stotis, gultis, tokie buvo nuolatiniai veiksmai plaukiant pirmuosius kilometrus“, – pasakoja mergina. Patogiausia vieta pradėti turistinį plaukimą Merkiu – ties Dargužiais, likus 98 kilometrams iki upės žiočių.
Darius Aukšelis, Lietuvos karinių jūrų pajėgų seržantas pastebėjo, kad upė ties šia gyvenviete tapo daug ramesnė, platesnė, mažiau užvartų, nereikėjo tiek brautis per krūmus ir buvo galima daugiau mėgautis pačia upe.
Statūs krantai ir gili priekrantė
Internete skaitant Merkio upės aprašymą ne kartą buvo minėtos rėvos ir akmenys. Ekspedicijos dalyviai pripažįsta, kad jų šioje upėje beveik nematė. „Merkiu plaukėme liepos mėnesio viduryje, po liūčių vanduo buvo pakilęs, tačiau ne tiek, kad paslėptų visus akmenis“, – teigia ekspedicijos vadovas E. Vaškaitis. Daugiametė statistika byloja, kad vasaros lietus upės vandens lygį pakelia apie 0,6 – 0,8 cm.
„Gal Merkyje pasitaiko akmenų ir rėvų, tačiau jei lyginsime ją su kitomis upėmis, pavyzdžiui, Minija, tai Merkys yra labai lygi upė“, – svarsto „Active Trips“ įkūrėjas ir ekspedicijos vadovas.
Ekspedicijos dalyviai vieningai sutaria, kad Merkyje didžiausios kliūtis ne akmenys ir rėvos, o nuvirtę medžiai ir krūmokšniai. Aukštupyje upės vaga siaura ir vasaros viduryje, kai viskas žaliuoja ir žydi, krūmokšniai išsiplečia visu savo pajėgumu.
Nuirklavus pirmuosius dvidešimt kilometrų, upės vagos plotis nuo 8 iki 15 metrų, ties Valkininkais išplatėja iki 20–25 metrų, padidėja ir srovė. Paskutiniuosius 50 tėkmės kilometrų upės vaga išplatėja iki 25–50 metrų. Merkys yra rami, paprasta upė, puikiai tinkanti pradedantiesiems baidarininkams ar šeimoms su vaikais.
Merkio netikėtumas - kad daugelyje vietų krantai statūs, o prie pat kranto yra pakankamai didelis gylis, dėl to išlipti ir įlipti į baidarę kiek sudėtinga.
Šiai minčiai pritaria ekspedicijos dalyvis Ainaras Bagdonavičius: „Sunkiausia, kad į krantą ne visur eina išlipti. Atrodo, yra stovyklavietė, bet priėjimas iki jos toks nelabai viliojantis. Turėjome į kalną baidares neštis.“
Privačios stovyklavietės ir jokio ženklinimo
Remiantis nacionaliniu vandens turizmo trasų specialiuoju planu, kuriuo pagrindu ir yra daromos žvalgytuvės Lietuvos upėse, Merkyje turi būti 17 stovyklaviečių, 3 poilsiavietės, po vieną kempingą ir atokvėpio vietą. Už visą šią infrastruktūrą atsakinga Valkininkų miškų urėdija, Dzūkijos Nacionalinis parkas ir privataus verslo atstovai.
Įdomu tai, kad priešingai nei kitose upėse, Merkyje visi elementai turi būti sukurti, o ne rekonstruojami. Kitas įdomus aspektas – visos stovyklavietės privačių verslininkų iniciatyvoje. Tai reiškia, kad šioje upėje nemokamų stovyklaviečių greičiausiai nerasite.
E.Vaškaičiui esamas viešasis Merkio vandens turizmo įrengimas paliko dvejopus įspūdžius: „Kalbant apie Dzūkijos nacionalinio parko ir Valkininkų miškų urėdijos atsakomybę, tai pagal planą viskas padaryta, visgi vandens turizmo požiūriu Merkys nėra pilnai paruoštas, tačiau sakyti, kad tai laukinė upė, taip pat nebūtų galima“.
Kad Merkio upė dar nėra pilnai parengta vandens turistams, pritaria ir stovyklavietės - kempingo „Juostandis“ vienas įkūrėjų Matas Galinis.
„Su stovyklavietėmis ir kempingais pas mus labai liūdna situacija. Iš Kempingų turime tik vieną Valkininkuose, bet jis labiau orientuotas į parasparnių sportą, o kiti artimiausi yra didesniuose miestuose. Stovyklaviečių nėra daug, kai kurios jų – tiesiog nušienautas laukas ir pavadinta stovyklaviete“, – teigė M.Galinis.
Populiariausias ženklas – „Privati valda“
Ekspedicijos „Baidarė upėje“ tikslas nėra kritikuoti parengtą nacionalinį vandens turizmo trasų specialų planą, tačiau su keistais plano sprendiniais vis tenka susidurti.
„Merkio upėje nuo 77 iki 46 kilometro, skaičiuojant nuo upės žiočių, nėra numatyta nei stovyklavietės, nei poilsiavietės, o tai apsunkina vandens turizmo plėtrą“, – teigia E.Vaškaitis.
Tačiau panašu, kad šiuo planu realybėje remtasi mažai, nes ekspedicijos dalyviai išlipimo vietų rasdavo net ten, kur jų nebuvo suplanuota.
Didesnė problema – turistinės trasos ženklinimas, apie kurį daug rašyti neverta, nes jo paprasčiausiai nėra.
„Ekspedicijos metu gavome informacijos, kad planuojama paženklinti dalį upės, tik kol kas neapsisprendžiama kurioje atkarpoje tai padaryti. Upės atkarpa – tai ne visa upė, todėl artimiausioje ateityje tikėtis pilnai paženklinto Merkio greičiausiai neverta“, – teigia ekspedicijos vadovas.
Merkyje, kaip ir visose kitose Lietuvos upėse, pats populiariausias ženklas, kuris būna įvairių dydžių ir formų, kuris niekada nebūna pamirštamas iškabinti – „Privati valda“
Tiesa, pasakymas, kad Merkyje nėra informacinių ženklų, nėra visiškai teisingas. Merkyje, kaip ir visose kitose Lietuvos upėse, pats populiariausias ženklas, kuris būna įvairių dydžių ir formų, kuris niekada nebūna pamirštamas iškabinti – „Privati valda“.
Deja, bet šis ženklas kartais pakabinamas tokiose vietose, kurios dar tikrai nėra privati valda – žinia, kad keli metrai upių ar ežerų pakrantės negali būti privatizuotos ir yra viešos. Ekspedicijos dalyviai kelis kartus buvo išlipę tokiose pakrantėse. Konfliktinių situacijų nebūta, tik mandagiai pasiteirauta, kiek laiko planuojame būti ir paprašyta nepalikti šiukšlių. Vis dar gajus įsitikinimas, kad baidarininkai smarkiai šiukšlina ir dauguma jų irkluodami vartoja alkoholį.
Ekspedicijos „Baidarė upėje“ metu šis mitas buvo sugriautas. Tiek baidarių nuomos verslo atstovai, tiek saugomų teritorijų darbuotojai patvirtino, kad šiukšlinimo ir alkoholio vartojimo baidarėje problema yra smarkiai sumažėjusi ir baidarininkai tampa vis labiau atsakingesni, o tai džiugina.
Apie pasikeitusį vandens turistų mentalitetą, ekologinius vandens turizmo ypatumus plačiau papasakosime jau kitą savaitę, kai mūsų ekspedicijos akiratyje bus išskirtinė ir unikali Lietuvos upė – Ūla.
