Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eksperimentas – traukiniu iš Lietuvos į Gibraltarą (I): kebli kelionės pradžia ir nesvetinga Lenkija

Prieš kelias dienas pradėjau savo eksperimentinę kelionę. Tikslas – išsiaiškinti, kaip toli galima nuvažiuoti traukiniais Europoje. Na, o jam pasiekti pasirinkau vieną iš tolimiausių taškų – Gibraltarą. Praėjo jau 3 dienos nuo kelionės pradžios iš Kauno ir šį straipsnį rašau traukinyje Berlynas–Frankfurtas. Per tas 3 dienas jau buvo problemų su traukinių bilietais, ir malonių, ir žeminančių pažinčių. Taip pat ir įdomių, sau ir kitiems pamokančių patirčių. Tad noriu pasidalinti, kas įvyko.

Susisiekimas Lietuva–Lenkija traukiniais vis dar keblus

Europos traukinių pasą užsisakiau dar rudenį. Planavau kelionę pradėti iš Kauno, nes čia gyvenu. „Interrail“ (visoje Europoje galiojantis vienas traukinio bilietas, kuris leidžia keliauti bet kurioje šalyje) paso anketoje užpildžiau prašymą, kad mano pasas pradėtų galioti nuo sausio 15 d., t.y. trečiadienio. Tiesiog pasirinkau sau patogią išvykimo datą. Ir jau tada padariau pirmąją klaidą. Nes, pasirodo, kad tą dieną traukiniai iš Kauno į Lenkiją nevažiuoja visai.

Todėl teko išvykti anksčiau ir už bilietus mokėti papildomai: pirmadienį apie 10 val. išvykau iš Kauno į Balstogę, ten persėdau į kitą traukinį ir jau po pietų buvau Varšuvoje.

Bet iki tol dar traukinyje teko patirti įdomią pažintį su dviem lenkais, kurie laiką traukinyje išnaudojo savaip. Įlipus į savo vagoną, pamačiau, kad mano vieta – kažkur vienoje iš kupė. Susiradusi savo numerį, pravėriau kupė duris ir ten pamačiau du sėdinčius vyriškius su plastikiniais maišeliais, pilnais gėrybių iš parduotuvės. Pasisveikinome ir atsisėdau į savo vietą.

Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“
Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“

Už kelių minučių vienas iš jų išsitraukė kolos butelį ir įpylęs į stiklinę sau ir draugui – atsigėrė. Tada žvilgtelėjo į mane ir paklausė, ar aš nieko prieš, jeigu susikeisime vietomis ir jie atsisės prie lango esančio staliuko, kad galėtų atsigerti.

Aš, žinoma, neprieštaravau ir sutikau. Po minutės vienas iš jų iš maišelio išsitraukė baltos spalvos alkoholinį gėrimą ir ėmė maišyti su kola. Tuo momentu, kai jie tik pradėjo ragauti, kaip tik į kupė užėjo kontrolierius. Parodė pirštu į stiklines ir kažką paklausė lenkiškai. Supratau tik tiek, kad jeigu tai gėrimai su laipsniais – vartoti nevalia. Mano kupė kaimynai, žinoma, purtė galvas ir įtikino kontrolierių, kad tai tik limonadas. Toliau jie linksmai kvatojo, kalbėjosi, o man beliko tik miegoti kartu su jų juoko lopšine.

VIDEO: Sandros eksperimentas – traukiniu iš Lietuvos į Gibraltarą (I dalis)

Jeigu Lenkijoje nekalbi lenkiškai – esi niekas

Dar važiuojant traukiniu į Varšuvą – iš karto tikrinau tolimesnių dienų maršrutus. Planavau, kokiais būdais galima pravažiuoti Lenkiją ir pasiekti Prancūziją. „Interrail“ programėlė sugeneravo galimybę rinktis tiesioginį, naktinį traukinį: Varšuva–Paryžius. Tą akimirką pagalvojau: O! Čia tai geras!

Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“
Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“

Beje, visuose tarptautiniuose traukiniuose rekomenduojama atlikti išankstinę rezervaciją, kitu atveju nebeliks laisvų vietų. Tad po nesėkmingų bandymų atlikti rezervaciją internetu – tik išlipus Varšuvoje, iš karto traukinių stoties informacijoje nuėjau paklausti, ar iš tiesų galiu važiuoti šiuo maršrutu. Atsakymo negavau, todėl pabandžiau susisiekti su „Interrail“ klientų aptarnavimo centru Olandijoje. Iki ryto iš jų taip pat negavau jokio atsakymo – tad atsikėlusi nusprendžiau nueiti į dar dvi kitas Varšuvoje esančias traukinių stotis ir viską išsiaiškinti.

Pirmoje stotyje informacijoje dirbanti moteris su manimi kalbėjo tik lenkiškai ir nurodė eiti į kitą stotį. Ten vėl mane informacijos punkte pasitiko angliškai nekalbanti moteris ir išdėjo į šuns dienas: „Nekalbi lenkiškai, rusiškai? Kodėl aš turiu kalbėti angliškai?“.

Kelis žodžius bandžiau sakyti rusiškai, tačiau nesugebėjau iki galo paaiškinti, ko man reikia. O ji man vėl atšovė: „Na va, kai nori, tai gali kalbėti rusiškai! Tai ko nekalbi?“.

Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“
Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“

Norėjau kuo greičiau jos atsitraukti ir tiesiog pasiteiravau, ar čia yra nors vienas žmogus, kalbantis angliškai? Nemaloni moteris nurodė kitą langelį. Ten gavau visą reikiamą informaciją. Pasirodo, tai buvo tranzitinis traukinys (Maskva–Paryžius) ir juo važiuoti negaliu. Tad rezervavau sau vietą traukinyje, kuris važiuoja į Berlyną.

Lietuviai už savus svečioj šaly gali paskutines kojines atiduoti

Kiekvieną kartą, kai vykstu į keliones užsienyje, visada siekiu susipažinti su ten gyvenančiais lietuviais taip pat paprašau pagalbos ieškant nakvynės. Žinoma, tai galiu padaryti ir užsisakydama viešbučio kambarį, tačiau kelionė jaukesnė ir emocijomis vertingesnė, kai apsistoji pas savus ir išgirsti jų gyvenimo užsienyje istorijas.

„Facebook“ užsienio lietuvių grupėse pasiskelbiu, kad atvažiuoju, ir beveik visada sulaukiu žinučių. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad lietuviai užsieny yra tokie svetingi ir draugiški.

Varšuvoje nakvynę suorganizavo jau trejus metus ten gyvenanti lietuvė. Vakare susitikome su ja ir jos vyru lenku. Susikalbėjome abiem kalbom: aš lietuviškai, jos vyras lenkiškai, o Elžbieta laikė abiejų kalbų frontus. Buvo tikrai įdomu! Vakaro nuoširdumas užgožė visas buvusius nesklandumus iki tol.

Kitą rytą išvykau į Berlyną. Ten taip pat nakvynei priėmė lietuvė!

Kelionę komplikuoja darbuotojų streikai Paryžiuje

Kaip ir minėjau, norint nuvykti į Gibraltarą traukiniais, būtina pravažiuoti Prancūziją. Tačiau visos traukinių vietų rezervacijos internetu stringa, dėl šiuo metu Prancūzijoje vykstančio viešojo transporto darbuotojų streiko. Reisai arba atšaukiami, arba labai vėluoja. Tad iki pat šiol visa kelionė vyko beveik „fuksu“: ar pavyks gauti vietą traukinyje – sužinodavau tik atvykusi į kitą stotelę. Taip ir slenku artyn link Prancūzijos: Varšuva–Berlynas. Berlynas–Frankfurtas.

Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“
Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo nuotr./Keliautojos Sandros eksperimentas – „Lietuva–Gibraltaras traukiniais“

Traukiniai – iš naujo atrandama romantika

Įsivaizduokite: sėdžiu traukinio restorano kupė ir rašau šį straipsnį. Geriu kavą, o pro langą matosi Vokietijos gamta ir kalvos. Kiekviename traukinio vagone vyksta gyvenimas, žmonės bendrauja, keičiasi patirtimis. Kai kurie dirba prie kompiuterių, kai kurie keliauja su šeimomis ir vaikais, dviračiais. Traukinių stotys verda nuo keleivių srauto. Žmonės keliauja iš vieno miesto į kitą, kostiumuoti, pasipuošę.

Berlyno traukinių stotyje verslininkų su lagaminais ir kostiumais, prabangiais kvepalais kvepiančių, sukneles vilkinčių damų – apstu. Visi skuba į traukinius ir nesuka galvos, kur pasistatyti prabangius automobilius.

Kelionės traukiniu – pamiršta ir iš naujo atgimstanti susisiekimo romantika.

Tiesioginė galimybė sekti kelionę valandos tikslumu

Ir toliau su jumis dalinsiuosi straipsniais bei vaizdo vlogais apie savo kelionę traukiniais į Gibraltarą bei atgal. Už operatyvų vaizdo montažą dėkoju „videoguru“ – Kęstučiui Petkevičiui, kuris kiekvieną dieną gauna mano nufilmuotus vaizdo įrašo ir juos operatyviai sumontuoja, kad tik kuo greičiau pasidalintume traukinių naujienomis su jumis!

O jeigu norite bent akies krašteliu kartu keliauti su manimi – visus iš karto online keliamus karštuosius vaizdo įrašus galima sekti mano „Instagram“ paskyros @sandragald istorijose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?