Alanijoje vykusiame plaukimo maratone dalyvavo per 1 000 plaukikų iš 27 šalių. Klaipėdietė E. Vaupšaitė išties garbingai reprezentavo Lietuvos vardą – tarp 30-39 metų amžiaus grupės dailiosios lyties plaukikių iškovojo šeštąją vietą.
Ji 5 kilometrus banguotoje Viduržemio jūroje įveikė per 1 val. 51 min. 31 sek.
„Maratono išvakarėse dėl pranašaujamo didelio vėjo buvo pakeistas maršrutas ir dėl dalyvių saugumo į orą pakeltas sraigtasparnis. Visa tai labai neramino, tačiau negi imsi ir pasitrauksi?“ – įspūdžiais su „Savaitės ekspresu“ dalijosi žinoma Klaipėdos plaukimo meistrė E. Vaupšaitė.
– Egle, įveikėte išties neeilinį ir gana pavojingą iššūkį. Juk plaukti atviroje ir banguotoje jūroje 5 kilometrus nėra taip paprasta. Pasidalinkite savo patirtimi ir įspūdžiais.
– Kai buvo duotas startas, širdis daužėsi pagalvojus apie atstumą. Porą kilometrų sekėsi labai gerai, banguotai, bet gan pozityviai. Tada įgėlė medūza, labai stipriai degino blauzdą, sūrus vanduo dar labiau viską blogino.
Bandžiau nukreipti mintis kitur, o tai labai greit pavyko padaryti, nes pakilo vėjas, bangos iš planuojamo 1 metro virto į didesnes nei 2 metrų. Buvo labai sunku plaukti, nes vietomis tu priekyje absoliučiai nieko nematai, nes vaizdą užstoja bangos.
Visas likęs atstumas buvo labai sunkus. Ir lyg to būtų maža, matyt, bangos padarė savo – užsiūbavo. Visą likusį atstumą kankino nepakeliamas pykinimas.
Sau vis kartojau: „Viską mes ištversime, Egluže.“
Kirtusi finišo liniją supratau, kad aš tai padariau. Pergalės prieš save jausmas vertė širdį daužytis iš laimės. Buvau tokia laiminga, kad neįmanoma to apsakyti žodžiais. Tai reikia pajusti.
– Įdomu, kaip apskritai pačiai kilo įdėja dalyvauti tokiame gana ekstremaliame iššūkyje.
– Mane iššūkiai ir tai, kas nepatirta – traukte traukia. Visada norisi išbandyti save ekstremaliose situacijose. Kaip sakoma, gyveni tol, kol yra pirmų kartų.
Sportas – mano didžioji gyvenimo aistra. Plaukiu nuo vaikystės. Daug kilometrų nuplaukta baseinuose, maratonuose ežeruose, tačiau vis norėjau išbandyti save dar kažkur.
Kilo mintis dalyvauti plaukimo maratone Turkijoje – „Oceanman 2020“. Niekada nebuvau plaukusi jūroje ir tuo labiau 5 kilometrų. Taigi lengva ranka užsiregistravau į šį plaukimą, kuris turėjo vykti 2020 metų birželio mėnesį.
Šiam iššūkiui pradėjau ruoštis 2019 metų pabaigoje – treniruotės salėje su asmeniniu treneriu Kęstučiu Laurinaičiu, kasdien plaukimas „Impuls“ baseine neskaičiuojant kilometrų, naudingi trenerės Svetlanos Gurkovos patarimai ir atkaklus darbas. Atrodo, pasiruošta buvo tobulai. Forma, ištvermė, nusiteikimas buvo beveik 100 procentų.
Bet, kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Anksčiau užklupo ne maratonas, o karantinas. Skrydžiai sustabdyti, varžybos nukeltos. Pasiruošimas tapo lygus nuliui. Viltį dalyvauti kėlė tik varžybų atidėjimas 2020 metų lapkričiui. Tačiau ruduo atnešė tik antrą karantino bangą, kuri visus planus ir pasiruošimą nukėlė tiesiog į nežinią. Galbūt tai bus 2021 metų pavasaris, o galbūt savęs išbandyti niekada nebepavyks. Tai kėlė didžiulį nerimą ir savotišką nusivylimą.
Tačiau vasarą atsirado viltis, kad maratonas planuojamas 2021 metų spalį. Visos registracijos perkeltos ir galima ruoštis. Tada atėjo nepasiruošimo baimė, gal keisti nuotolį, galbūt jį mažinti – plaukti ne 5, o 2 kilometrus. Susidorojusi su savo mintimis ir sau kartodama „aš galiu“, nusprendžiau nieko nekeisti. Sau pasakiau: „Jei turi pirminį planą, tai reikia jo ir laikytis.“
Pasiruošimui laiko liko mažai. Bet kartojau, kad jeigu moki plaukti, tai tikrai išplauksi. Pradėjau ruoštis šiam iššūkiui – diena iš dienos plaukiojau baseine.
Baseine plaukiant apie ką tik negalvota, kiek plytelių suskaičiuota... 5 kilometrai – didelis atstumas, kai laikas su savimi būna ilgas ir sudėtingas. Tada supranti, kad viskas tavo galvoje, viskas – tik tavo nusiteikimas. Ir man pavyko. Pasiruošiau ir iškeliavau į Turkiją, į Alaniją akistatai su savimi.
– Ar nuvykus į Alaniją ir pamačius trasą nebuvo minčių apsisukti ir atsisakyti šios minties?
– Galvoje virė įvairios mintys, tačiau greitai su jomis susidorojau.
Čia kai ateina mintis „truputį bijau“. Gi ne viskas pozityvu ir rožėmis klota.
Bet ko čia bijoti? Kas gali būti blogiausia? Neišplauksiu? Na, visko gali būti.
Nuskęsiu? Na, visko gali būti.
O šiaip gi viskas tik tavo galvoje! Išplauksiu! Nenuskęsiu!
Nusiteikimas svarbiausia. Kaip nusiteiksi, taip ir bus!
Noriu paraginti visus plaukikus ir jiems prijaučiančius išbandyti šį iššūkį ir kitais metais dalyvauti, kad mūsų, lietuvių, būtu daugiau. Buvo gera žiūrėti į kitas komandas, turėjusias po 10-20 žmonių.
Šiemet iš Lietuvos dalyvavome trise.
Be manęs, dar 5 kilometrus plaukė Juneta Krylovaitė (amžiaus kategorija 14-19 metų, savo amžiaus grupėje atplaukė 5 iš 5, laikas – 1 val. 46 min. 54 sek), 2 km plaukė Jūratė Pilibaitienė (amžiaus kategorija 40-49 metų, savo amžiaus grupėje atplaukė 15 iš 19, laikas – 1 val. 4 min. 27 sek.).
„Kirtusi finišo liniją supratau, kad aš tai padariau. Pergalės prieš save jausmas vertė širdį daužytis iš laimės. Buvau tokia laiminga, kad neįmanoma apsakyti žodžiais. Tai reikia pajusti“, – po finišo kalbėjo Eglė Vaupšaitė.
