Joje pristatomas naujas eksponatas – interaktyvus Gedimino kalno stendas, kuriame lankytojai galės įrašyti balso sveikinimą Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga – ir teminė ekskursija „Vilniaus modernėjimo istorija“, pranešė muziejus.
„Šiandien džiaugiamės nuostabia panorama, kuri atsiveria nuo muziejaus stogo terasos, į miestą žvelgiame iš naujo, patiems vilniečiams dar nematyto rakurso. Terasa buvo įrengta tam, kad miesto gyventojai ir svečiai galėtų joje laisvai apsilankyti, pamatyti sostinės Senamiestį bei Naujamiestį iš Šnipiškių pusės“, – sako muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas.
Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasa buvo įrengta ir paruošta lankymui Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo bei Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
„Projektas prasidėjo 2018 metais, jo metu taip pat atnaujintas muziejaus pastatas, įrengtos ir sukurtos naujos edukacinės erdvės, o metų pabaigoje atversime naują ekspoziciją, Virsmo salę, įkurtą 1000 kv. metrų erdvėje šešis metrus po žeme“, – pasakoja M.Bistrickas.
Atvėrus naują muziejaus erdvę čia sukurta teminė ekskursija apie Vilniaus modernėjimą. Pati Vilniaus centrinė elektrinė buvo pastatyta siekiant atsisakyti dujinio gatvių apšvietimo, pereinant prie pažangaus apšvietimo elektra. Tuo metu vieta jai – dešinioji Neries krantinė – parinkta kaip atoki ir tinkama industrinės paskirties pastatui. Plečiantis miestui, buvusi elektrinė atsidūrė jo centre.
„Nuo šio taško – Energetikos ir technikos muziejaus – atsiveria vaizdas į Senamiestį, Šnipiškes, Žirmūnus, kurių teritorijoje kadaise tebuvo kaimeliai. Vieną jų, Žvejų, dabar žymi gatvės pavadinimas. Iš čia matomi miesto objektai tapo atspirtimi papasakoti apie jo kūrimąsi ir modernėjimą“, – sako gidė Karolina Koroliova-Barkova.
Kadangi muziejus skirtas saugoti ir puoselėti technikos istoriją, ekskursijos metu atsigręžiama į techniškai pažangių miesto objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, trijų Neries tiltų ir kitų – atsiradimo bei statybų istoriją.
„Viršutinė Televizijos bokšto konstrukcija buvo montuojama ant žemės. 100 tonų sveriantis karkasas į projektinį aukštį pakeltas trimis lynais, per 1,5 valandos – tuo metu tai buvo nemenkas technologinis pasiekimas, – pasakojo K. Koroliova-Barkova. – Arba Vilniuje buvo nutiesta viena ilgiausių pasaulyje optinio telegrafo linijų – telegrafas įrengtas ant Gedimino bokšto pastačius medinį antstatą, apie tai dabar byloja istorinės nuotraukos. Šie techniniai išradimai keitė vilniečių gyvenimą“.
Muziejaus Elektronikos dirbtuvių kuratorius Andžejus Kuldošas sukūrė interaktyvų stendą – pro skaidrų stiklą žvelgiant į Gedimino kalną galima pamatyti, kaip kadaise atrodė ten stovėjusi Aukštutinė pilis. Be to, audiogidas pasakoja Žemutinės ir Aukštutinės pilių istoriją nuo pirmųjų žinių apie jas iki šiandienos. Šį projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Pirmas ir ryškiausias nuo stogo atsiveriantis istorinis objektas – Gedimino bokštas, todėl nusprendžiau „prakalbinti“ būtent jį, – sakė A.Kuldošas. – Pradėjęs domėtis, kaip atrodė Aukštutinė pilis, peržiūrėjau istorines nuotraukas, archeologinius brėžinius, 3D modelį, kuriuo remiantis sukurtas ir šis brėžinys. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi parengėme tekstus apie bokšto raidą – kaip jis keitėsi iš medinio į mūrinį, ne kartą degė ir buvo atstatytas.“
Lankytojai, užkilę ant muziejaus stogo, skatinami pasveikinti Vilnių 700-ojo jubiliejaus proga. „Surinksime audiokoliažą, nufilmuosime vaizdo įrašą ir sausį pasveikinsime Vilnių. Šiame mieste gyvename, bet galbūt ne visi turime galimybę asmeniškai pasveikinti Vilnių – tam sukūrėme bendrą platformą. O mes, muziejaus darbuotojai, miestui linkime toliau puoselėti ir įprasminti turtingą istoriją“, – sako A.Kuldošas.
