Ši ekspozicija parengta minint skrydžio 90-ąsias metines.
Anot muziejaus, lankytojai bus kviečiami lėktuvą užvesti patys ir trumpam patirti, kaip jautėsi lakūnai, nedideliu „Bellanca CH-300 Pacemaker“ orlaiviu leidęsi į istorinį žygį per Atlantą. Be to, į muziejų iš archyvo grįžo unikalus eksponatas – „Lituanicos“ sparnas.
Sukurti interaktyvų lėktuvą Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje sumanė gidai Karolina Koroliova-Barkova ir Andrius Šatas.
„Laikais, kai aviacijos technika nebuvo ištobulinta, pirmieji skrydžiai buvo pavojingi ir įspūdingi, pirmieji pilotai – drąsūs, netgi kiek išprotėję, rizikavo savo gyvybėmis“, – pasakojo A.Šatas.
Šį projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Istorinėmis fotografijomis ir žiniomis dalijosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, „Vilnius Tech“ specialistai.
Lietuvos aviacijos muziejuje „Lituanicos“ repliką, o Vytauto Didžiojo karo muziejuje pačią „Lituanicą“ apžiūrėjo ir muziejaus darbuotojai.
„S.Darius ir S.Girėnas glaudžiai susiję su Kaunu. Tačiau jų skrydžio, tokio svarbaus valstybiniu lygmeniu, nepristatome sostinėje – tai yra Vilniaus muziejų spraga, į kurią dėmesį norėjome atkreipti dėmesį jau dabar, minint skrydžio 90-metį“, – sakė projekto idėjos autorė, menotyrininkė K.Koroliova-Barkova.
Dar iki „Lituanicos“ S.Darius su S.Girėnu buvo patekę į aviakatastrofas – tai ne tik jų neatbaidė nuo tolesnių skrydžių, bet ir buvo kone įprasta lakūnų kasdienybėje.
„Jų motyvacija – nenusakoma, šis mentalitetas tebežavi. Šiandien skrydį lėktuvu suprantame kaip savaime suprantamą patogumą, anuomet tai buvo gyvybės ir mirties klausimas. Tai supranti įlipęs į klaustrofobišką kabiną, lėktuvas skrido 300 km/h greičiu virš vandenyno. Tik iš šių žmonių klaidų išmokome ir ištobulinome aviacijos techniką taip, kad po pasaulį galėtume keliauti saugiai“, – kalbėjo gidas.
Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst. litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės. Patys pilotai dviem dienom pasiėmė keturis litrus vandens, šešis sumuštinius, vaisių, kavos, degtinės ir cigarečių.
Mažiausiai lėšų jie skyrė savo saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos.
Nors „Lituanicos“ katastrofos priežastys ir šiandien nėra aiškios, daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos dėl pasibaigusio kuro, ypatingai blogų oro sąlygų ir pilotų nuovargio.
