ETT taip pat pažymėjo, kad galutinį sprendimą dėl jų kaltės turės priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Pasak ETT, kelionių agentūros, kurios žinojo apie kelionių užsakymų internetu sistemos „E-turo“ neteisėtą iniciatyvą riboti maksimalios nuolaidos dydį, bet toliau naudojosi sistema ir viešai neatsiribojo nuo tokios iniciatyvos, nepranešė apie ją institucijoms bei nepateikė įrodymų, jog taikė ribą viršijančią nuolaidą, turi atsakyti už dalyvavimą atliekant tokius suderintus veiksmus.
Tačiau, anot ETT, prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs LVAT dar turi ištirti, ar yra surinkta pakankamai įrodymų, kad kelionių agentūros tikrai žinojo apie draudžiamus susitarimus.
„Nekaltumo prezumpcijai prieštarautų prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvada, kad vien šio pranešimo (apie iniciatyvą riboti nuolaidos dydį – BNS) išsiuntimo faktas gali būti pakankamas įrodymas siekiant nustatyti, kad jo adresatai turėjo žinoti jo turinį“, – rašoma ETT nutartyje.
Konkurencijos taryba 2012 birželį nutarė, kad 30 kelionių agentūrų, kurios naudojosi „E-turu“, neteisėtai apribojo maksimalią nuolaidą iki 3 proc. kelionės kainos ir taip pažeidė įstatymą, draudžiantį konkurentų susitarimus dėl kainų.
Už šį pažeidimą taryba agentūroms skyrė 1,6 mln. eurų baudų, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas jas sumažino iki 550 tūkst. eurų.
Baudos buvo skirtos įmonėms „Megaturas“, „Eturas“, „Guliverio kelionės“, „Kelionių akademija“, „AAA Wrislit“, „Smaragdas Travel“, „Keliautojų klubas“, „Vestekspress“, „Baltic Clipper“, kitoms kelionių agentūroms.
