Turistų dėmesio Portugalijai priklausančiai salelei Madeirai tikrai netrūksta. Jų mažoje Atlanto vandenyno skalaujamoje žemėje kasmet apsilanko vis daugiau. Kalbos apie salos nepaprastumą ir grožį vis garsesnės. Taigi ir susigundžiusių įsitikinti – vis daugiau. O ką jau kalbėti apie būrį tų, kurių įspūdžiai apie salą taip lengvai nepaleidžia ir jie nedvejodami sugrįžta į Madeirą dar kartą.
Garsėjanti nepaprastai šiltais žmonėmis. Galinti atitikti įvairių turistų lūkesčius – nuo kuklaus kaimo namelio iki puikios infrastruktūros viešbučio. Pasiūlyti ramų laukinį, triukšmingą ar itin aktyvų poilsį. Supažindinti tiek su gamtos, tiek su architektūros paminklais. Dar labiau – padovanoti atmintyje niekada neišsitrinsiančių vaizdų. O galiausiai, nustebinti ir netradiciniais sprendimais bei pramogomis.
Kvapą gniaužiančios atodangos
Po gerų kelių valandų skrydžio nusileisite Madeiros sostinėje Funšalyje. Tai – salos sostinė ir, natūralu, vienas labiausiai turistų lankomų ir mylimų miestų. Madeiros širdyje išties gausu istorinio ir architektūrinio paveldo, keliautojai čia turi progą apžiūrėti XVIII a. dvarus ar pasivaikštinėti siauromis išskirtinio stiliaus gatvelėmis. Neverta pamiršti ir to, kad Funšalis – ne tik sostinė, bet ir itin svarbus, ne tik pačiai Madeirai, uostas. Taigi romantiškas vakaras besigrožint prisišvartuojančiais ir jūros horizonte dingstančiais laivais, skanaujant jūros gėrybes ir besimėgaujant autentiška dvasia – garantuotas.
Nereikėtų praleisti progos aplankyti ir žymųjį Funšalio turgų Mercado Dos Lavradores. Jame vietiniai turistus pasitinka itin šiltai – susipažinsite su nematytomis vietinių augalų ir gėlių rūšimis, paskanausite egzotiškų vaisių ir Madeiros žvejų pagautų unikalių žuvų. Viena iš paliekančių didžiausią įspūdį turistams – juodoji kalavija.
Kad ir koks Funšalis būtų nuostabus, Madeiros turistus iš jo dažniausiai išvilioja įstabios gamtos pažinimo troškulys. Tai, kuo Portugalijos sala iš tiesų gali didžiuotis – žadą atimantys skardžiai. Pirmasis toks – Kabo Žirau.
Nuo sostinės šis gamtos stebuklas nutolęs visai nedaug – nebus nė 20 km. Aukščio baimę turintiems keliautojams Kabo Žirau bus rimtas iššūkis. Ne, ne todėl, kad būtų nesaugu. Čia atsiveria ne tik nepakartojamas horizonto reginys nuo 589 m aukščio, kvapą užgniaužia pažvelgus ir apačion – per stiklinį apžvalgos aikštelės pagrindą matyti ir po ja esantis vandenynas bei uolos. Vis dėlto, įveikti save tikrai verta, nes tai – vienas iš vaizdų, kurių daug kas nepamiršta visą gyvenimą.
Panoramų mėgėjams reikėtų nepamiršti, kad dėmesio verta ir aukščiausia šalies viršukalnė – Ruivo kalnas. Aukščiausias jo taškas yra 1 862 m aukštyje. Galima tik įsivaizduoti, koks nuostabus reginys nuo Ruivo atsiveria giedrą dieną – visa Madeira kaip ant delno.
Adrenalino mėgėjams nereikėtų atsisakyti aplankyti Montės kalno ir Vienuolių slėnio. Pastarasis – ne tik džiugina akį, bet ir slepia vienuolių paslaptis. Kone prieš 500 metų minėtame slėnyje nuo piratų išpuolių slėpėsi vienuolės. Pasigrožėjus slėniu funikulieriumi keliamasi į patį Montės kalną. Viršukalnė, ant kurios stovint, regis, kad čia ir yra pasaulio kraštas. Neapsakomas grožis, prie kurio prisideda ir ant kalno įsikūrusi bažnyčia su įspūdingo dydžio laiptais.
Įdomu, kad po tokių įspūdžių laukia ir atrakcija, kokios nerasite jokioje kitoje pasaulio vietoje. Tikrai verta viešint Madeiroje išbandyti jų specialų „transportą“ – į rogutes panašius tobaganus, kuriuos iš galo stumia patyrę vežikai.
Auksinis smėlis ir unikalūs urvai
Turistų dėmesiu Madeira dalijasi su visai šalia jos esančia salele Porto Santu. Nors ir labai artimos kaimynės, bet salos iš tiesų labai skirtingos. Madeira garsėja įstabiomis raižytomis pakrantėmis, žaluma ir uolomis, o Porto Santas – auksiniu smėliuku. Atrodo, kad ši sala būtent paplūdimio poilsio mėgėjams ir sukurta. Mat joje – tik 9 kilometrus nusidriekęs turistų pamėgtas paplūdimys ir nedidelis puikios viešbučių bei restoranų infrastruktūros lopinėlis.
Pailsėjus dieną ar dvi grynoje poilsio oazėje, galima vėl leistis į nuotykius ir pažinimą. Dažną keliautoją suvilioja Madeiros San Visentėje tūnantys vulkaniniai urvai. Išsiruošus šia kryptimi, prieš pasineriant į požemius, vertėtų užsukti ir į patį San Visentės miestelį.
Vaikščiojant jaukiame unikalios architektūros miestelyje kelios valandos prabėgs nepastebimai, keliautojai turi galimybę susipažinti su unikalia vietos istorija ir svarbiausiais pastatais. Apsižvalgius San Visentės širdyje, pats laikas judėti kelionės tikslo link. Didžiulė vulkaninių urvų sistema – viena iš Madeiros vizitinių kortelių. Turistus traukia akiai itin neįprastas reginys – urvai ir vulkaniniai tuneliai, kuriuose telkšo mažyčiai skaidraus vandens ežeriukai.
Kalbant apie neįprastumus, reikėtų paminėti ir didžiulį įspūdį keliautojams paliekančias po visą salą išraizgytas levadas. Būtent taip vadinama po visą salą išraizgyta drėkinimo sistema, kurios ilgis – daugiau kaip 2 500 km. Geriausias būdas susipažinti su neįprasta ir akį traukiančia Madeiros augmenija ir yra pasivaikščiojimas levadų takais.
Kaip vieną iš Madeiros unikalumų būtina paminėti ir Sao Lourenco. Tai viena iš retų Europoje likusių žmogaus beveik nepaliestų, natūraliai išlikusių vietų. Uolos, jūra ir motina gamta sukūrė itin įspūdingą reginį – kuria kryptimi bežiūrėtum, negali atsigrožėti.
Unikalumo skonis
Tarp šūsnies kiekvieno grįžusio iš Madeiros nuotraukų neabejotinai visada rasite bent kelias iš autentiškojo Santanos miestelis. Tai – lyg etnografinis muziejus po atviru dangumi. Tokių mažų ir jaukių trikampių namelių, kurie iš pažiūros lyg vienodi, tačiau kiekvienas turi ir savo išskirtinumų, niekur kitur pamatyti neteks.
Beprotišką Madeiros žavumą vainikuoja ne kas kitas kaip Porto Monisas. Šis garsėja iš vulkaninių uolienių susidariusiais baseinais, kurie natūraliai prisipildo krištoliniu jūros vandeniu. Tai – puiki vieta ne tik pasigrožėti, bet ir pasimaudyti. 3 800 kv. m teritorijoje vietos yra visiems – mielai lavos baseinuose poilsiauja ir suaugę, ir vaikai, kuriems yra pritaikytos net atskiros erdvės.
Tai tik dešimt iš tūkstančių priežasčių aplankyti nedidukę, bet itin žavingą Madeirą. Kiekvienas joje pabuvojęs, be minėtų visus žavinčių stebuklų, atranda ir ką nors ypatingo tik pačiam sau. To, kas vėliau nepaliaujamai vilioja sugrįžti.
