Monteridžonio kaimas Italijoje iki šiol tebestovi apsuptos aukštos mūrinės sienos. Viduramžiais čia įrengti patrankų bokštai buvo tokie įspūdingi, kad Toskanos poetas Dantė juos priminė ir savo darbe „Dieviškoje komedija“, aprašydamas milžinų ratą, supantį liepsnojantį pragarą.
Monteridžonyje pilis iškilo XII-XIII a. Ją supanti 570 metrų ilgio siena buvo apjuosta ir anglies ratu, kurį buvo galima uždegti pastebėjus besiartinantį priešą. Ilgainiui Monteridžonis išaugo į kaimą su kiek mažiau nei 10 tūkst. gyventojų.
Kone kiekvieno kaimo pastato sienos yra išlaikiusios savo viduramžių autentiką. Vaikštant Monteridžonio gatvelėmis galima pasijusti tarsi grįžus šimtmečiais atgal. Vienintelis didesnis pokytis per šiuos ilgus kaimo gyvavimo amžius – palaipsniui iš gynybinės sienos buvo išmontuotos patrankos.
Kiekvieną liepą istorijos entuziastai iš viso pasaulio vykstą į Monteridžonio viduramžių festivalį. Dalyviai rengiasi riteriais, dvikovose kaunasi rodydami savo sugebėjimus su viduramžių kardų replikomis, svečiai iki išnaktų ragauja senovinius patiekalus ir gėrimus Monteridžonio restoranuose.
