Birželio 19–20 dienomis Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Europos Tarybos kultūros kelių institutu suorganizavo išskirtinį renginį – Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių seminarą-mokymus. Toks Kultūros keliams skirtas renginys Europoje vyko pirmą kartą.
Į mokomąjį seminarą susirinkę kultūros paveldo srities, turizmo sektoriaus, suinteresuotų organizacijų ir savivaldybių atstovai susitikimų su ekspertais ir Kultūros kelių atstovais metu turėjo unikalią progą susipažinti su pačia Kultūros kelių raida ir filosofija, kitų šalių sėkmės istorijomis bei pridėtine verte, kurią tokios atrakcijos gali suteikti regionų turizmui.
Šiuo metu įvairios Lietuvos institucijos ir asociacijos yra prisijungusios prie penkių Europos Tarybos sertifikuotų Kultūros kelių: Šv. Jokūbo, Europos žydų paveldo, Hanzos, Impresionizmų ir Europos pasakų. Visgi, anot ekspertų, norėtųsi tiek aktyvesnio šių kelių potencialo išnaudojimo, tiek ir drąsiau išreikšto noro įsitraukti į naujus Kultūros kelius.
Jei kultūra nėra reklamuojama, niekas apie ją nežino
Kaip seminaro-mokymų metu pažymėjo Stefano Dominioni, Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių vykdantysis sekretorius ir Europos kultūros kelių instituto direktorius, atsižvelgus į mūsų šalies dydį ir geografinę padėtį, tai, jog šiuo metu esame prisijungę prie penkių Europos kultūros kelių, yra išties neblogas pasiekimas.
Vis dėlto, pridūrė jis, nauji Europos kultūros keliai šalyje atsiranda ne nacionalinės, o regionų valdžios, vietinių kultūros institucijų ir viešųjų įstaigų iniciatyva. O susidomėjimo iš jų pusės tikrai galėtų būti ir daugiau.
„Yra daug kultūrinių maršrutų, kurie galėtų būti labai atviri nariams iš Lietuvos. Tik reikia žinoti apie šią programą, padaryti ją matomą Lietuvos publikai. Vietos valdžios institucijos galėtų labiau stengtis skatinti įvairias veiklas. Eiliniam piliečiui kelionė Europos Tarybos kultūriniais keliais neatsiranda savaime“, – sakė S.Dominioni.
Yra daug kultūrinių maršrutų, kurie galėtų būti labai atviri nariams iš Lietuvos.
Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių valdybos pirmininkė Meltem Onhon savo ruožtu išreiškė susižavėjimą turtingu mūsų šalies kultūros paveldu bei tradicijomis, pabrėždama, jog Lietuva šia prasme turi „didžiulį kultūrinio ir tvaraus turizmo potencialą“.
„Visada iškyla tokia dilema: norisi pristatyti kultūrą, tiek apčiuopiamą, tiek neapčiuopiamą, bet kartu ir ją išsaugoti. Klaidinga nuomonė, kad kultūra gali būti sugadinta, kai tik ji atsivers turizmui. Kai kuriais atvejais tai gali būti tiesa, bet kultūra ir turizmas eina koja kojon, ir jei ji nėra reklamuojama, niekas nežino, kad ji tikrai yra“, – tikino M.Onhon.
Nemažai Kultūros kelių užsibaigia ties Lietuvos siena
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras renginio metu pabrėžė, jog Kultūros keliai, ypač plėtojami bendrai su kitomis Europos šalimis, sudaro sąlygas mūsų šaliai „bendrauti ir pasikviesti turistus bei svečius iš viso pasaulio“. Visgi, apgailestavo ekspertas, tai mūsų šalyje suvokta dar ne iki galo.
„Mane truputį neramina tai, jog daugelis Europos kultūros kelių pasibaigia ties Lenkijos ir Lietuvos siena. Šio seminaro tikslas – kad tų kelių tęsinys tikrai kuo greičiau pasiektų ir mūsų šalį. Lietuva turi bendrą istoriją su Lenkija, Baltarusija, Ukraina, su Vokietija ir Prancūzija. Nepaisant karų ir okupacijų, turime išsaugoję tikrai turtingą kultūros paveldą.
Naujiems Kultūros keliams, kurie būtų įdomūs užsienio turistams, galimybių turime tikrai daug.
Naujiems Kultūros keliams, kurie būtų įdomūs užsienio turistams, galimybių turime tikrai daug. Tikiu, kad po šio seminaro noras dalyvauti Europos kultūros keliuose taps daug didesnis: pradedant nuo istorinių parkų ir kapinių, baigiant visiškai naujais keliais, kurie susiję su sociologijos paveldo propagavimu“, – teigė V.Bezaras.
Didžiulis šansas mažesnėms vietovėms
Sveikinimo žodį renginio svečiams taręs kultūros ministras Simonas Kairys akcentavo, jog kultūros neturėtume suvokti kaip kažkokio atskiro sektoriaus – ji nuolat žengia koja kojan su daugybe kitų gyvenimo sričių. Dėl to jai populiarinti reikalinga kuo tvirtesnė sinergija: tiek regionų, savivaldos ir verslo bendradarbiavimas, tiek ir tarptautinis dialogas.
„Formuojant kultūrinius įpročius, diegiant kultūrinius naratyvus, jau nuveikta išties nemažai. Tačiau mums svarbu pamatyti save platesniuose kontekstuose. Europos kultūros keliai yra ypač reikšminga galimybė ne sostinėms, ne didiesiems miestams, į kuriuos natūraliai krypsta visų dėmesys, – Kultūros keliai į dėmesio epicentrą iškelia ir atokias vietoves. Tai yra didžiulis šansas ne tik mažesnių vietovių paveldui, kultūrai, bet ir verslui“. – sakė S.Kairys.
Ministras pabrėžė, jog populiarinant turizmą per kultūrinius, istorinius, švietimo ir paveldo objektus, labai svarbu keliautojams pasiūlyti unikalias patirtis, į kurias jie norėtų panirti dar ir dar kartą.
Pasaulyje vis labiau ieškoma ne masinių, o nišinių patirčių.
„Pasaulyje vis labiau ieškoma ne masinių, o nišinių patirčių. Ieškoma autentikos, savitumo, ypatingumo. Visais šiais aspektais mes tikrai turime ką pasiūlyti“, – tikino S.Kairys.
Svarbu žinoti, kas žmonėms patinka
Kaip renginio metu pabrėžė Europos kelionių komisijos viceprezidentė profesorė Magda Antonioli, Kultūros kelių atsiradimas regione gali reikšmingai išauginti į tą vietą atplūstančių keliautojų skaičių, o tai savo ruožtu skatina regiono ekonomikos augimą.
„Pavyzdžiui, Italijoje turime daug nedidelių religinių maršrutų, mažų vynuogynų, dviračių takų. Jie yra labai sėkmingi, tai būdas plėtoti mažiau žinomas sritis. Tai suteikia tikrai labai reikšmingų galimybių, ypač dabar, kai mus taip veikia perteklinis turizmas“, – tikino ekspertė.
Plėtojant Kultūros kelius mažesnėse savivaldybėse, anot jos, labai svarbu suteikti žmonėms įvairių rekreacinių, estetinių, kultūrinių, edukacinių ir sveikatinimo galimybių, būdų pabėgti nuo kasdienybės. Apie viską turi būti pagalvota: nuo apgyvendinimo ir transporto iki veiklų šeimoms, turinčioms vaikų.
Jeigu visa tai įgyvendinama sėkmingai, tęsė prof. M.Antonioli, regiono turizmo, o kartu ir ekonomikos, lygis gali reikšmingai išaugti. Surenkama daugiau pajamų iš turistų išlaidų, renginių bei prekybos suvenyrais, toje teritorijoje auga nekilnojamojo turto vertė, atsiranda naujų darbo galimybių, o pats turizmas tampa mažiau priklausomas nuo sezoniškumo.
Be kita ko, kaip paaiškino Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių valdybos pirmininkė M.Onhon, siekdama padėti suinteresuotoms asociacijoms ir savivaldybėms Kultūros kelius mažesnėse vietovėse plėtoti sėkmingai, specialų finansavimą joms gali suteikti ir Europos Sąjunga.
Siekis – plėtoti Europos šalių kultūrinį bendradarbiavimą
Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Europos Tarybos kultūros kelių mokomasis seminaras, birželio 19–20 dienomis organizuotas Vilniuje, buvo vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų Komitetui renginių.
15min primena, jog Europos Tarybos kultūros keliai yra kultūros, švietimo, paveldo ir turistinio bendradarbiavimo projektai, kuriais siekiama sukurti ir populiarinti atskirą ar kelis maršrutus, grindžiamus istoriniu keliu, kultūros koncepcija, pasaulinės svarbos asmenybe ar reiškiniu, siejamus kultūros paveldo objektais.
Europos Tarybos kultūros kelių programa pradėta kurti dar 1987 m., siekiant atskleisti Europos kultūrinį identitetą, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Šiuo metu Europoje veikia beveik 50 Europos Tarybos sertifikuotų kultūros kelių.
Laikui bėgant, kultūrinė bendrystė senajame žemyne tik stiprėjo, o 2010-aisiais buvo patvirtintas Išplėstinis dalinis susitarimas dėl Europos Tarybos kultūros kelių. Jo tikslas – įsijungiant į Europos Tarybos kultūros kelių programą formuoti bendrą kultūrinę erdvę, skatinant labiau domėtis paveldu bei puoselėti švietimą ir bendradarbiavimą tinkluose.
Daugiau informacijos apie Europos kultūros kelius rasite specialioje Kultūros paveldo departamento inicijuotoje 15min rubrikoje – „Europos kultūros keliai. Kas tai?“!
