Savaitgalį pakeliui į aukščiausią pasaulio viršukalnę susidarius „kamščiams“, žuvo keturi alpinistai.
Numatoma, kad pasiekti 8 848 metrų viršukalnę šį savaitgalį, kai oro sąlygos kopti bus tinkamos, bandys apie 200 žmonių, teigė Nepalo turizmo pareigūnas Gyanendra Shrestha.
Panašus skaičius alpinistų į Everestą kopė ir praėjusį savaitgalį, o keturi jų žuvo nuo išsekimo ir kalnų ligos. Tai buvo viena juodžiausių dienų viršukalnės istorijoje.
Netoli kalno viršūnės rasti žuvę 61 metų vokietis Eberhardas Schaafas, 44-erių Song Won Bin iš Pietų Korėjos, 33 metų Nepale gimęs kanadietis Shriya Shah ir 55 metų kinų alpinistas Ha Wenyi.
Pranešta ir apie dingusį šerpą, tačiau pasirodė, kad ši informacija buvo klaidinga.
Kasmet augant kopiančiųjų į Everestą skaičiui, kiekvieną sezoną ties Hillary slenksčiu, esančiu netoli kalno viršaus, kurį kopiantieji iš Nepalo pusės turi įveikti naudodamiesi virvėmis, susidaro grūstys.
Kopimo sezonas Evereste tęsiasi nuo kovo pabaigos iki pirmosios birželio savaitės, tačiau šiais metais pirmųjų viršūnę pasiekti tinkamų sąlygų sulaukta tik penktadienį, dviem savaitėm vėliau nei įprastai.
Į viršūnę įkopti tinkamo laiko langas užsidarė šeštadienį po pietų, kai pakilo stiprūs vėjai, taigi alpinistai buvo priversti skubėti, teigė G. Shrestha.
Kasmet augant kopiančiųjų į Everestą skaičiui, kiekvieną sezoną ties Hillary slenksčiu, esančiu netoli kalno viršaus, kurį kopiantieji iš Nepalo pusės turi įveikti naudodamiesi virvėmis, susidaro grūstys.
„Alpinistai turi pasikliauti vienintele virve, o dėl ten susidarančio kamščio nusileidimo teks laukti valandų valandas“, – telefonu iš bazinės stovyklos sakė jis.
„Kai kurie grįžę šerpai man sakė, kad jie turėjo laukti iki trijų valandų. Jei nejudi, reiškia, kad nušalsi kojas ir rankas. Be to, yra deguonies problema. Ten, aukštai, jo sunaudojama daugiau“, – aiškino G. Shrestha.
Šerpas Zimba Zangbu, Nepalo alpinizmo asociacijos prezidentas, teigė, kad alpinistai vis dažniau be reikalo rizikuoja, kai laikas senka ar sąlygos būna prastos.
„Dabar yra tiek daug žmonių, bandančių pasiekti viršūnę, besivaržančių dėl vieno ar kito rekordo“, – kalbėjo jis.
Kai kurie alpinistai, už ekspediciją sumokėję dešimtis tūkstančių dolerių, atsidūrę netoli viršūnės ima nepaisyti patyrusių gidų patarimų grįžti atgal, pridūrė jis.
„Kai kuriais atvejais jie net nekreipia dėmesio į šerpų siūlymus. Šerpai negali jiems patarti kitaip, nes jų klientai galvos: „Esu taip arti, kodėl dar šiek tiek nepasistengus?“ – kalbėjo Zimba Zangbu.
Nuo 1953 metų, kai Everesto viršūnę pirmieji pasiekė Edmundas Hillary iš Naujosios Zelandijos ir šerpas Tenzingas Norgay, jų žygį pakartojo beveik 4 tūkst. žmonių. Daugiau kaip 200 žmonių didžiulio kalno šlaituose žuvo.
Du šerpai kopdami į Everestą žuvo balandį. Vienas 5,9 kilometrų aukštyje įkrito į plyšį, kitą bazinėje stovykloje pakirto kalnų liga.
Nepale įsikūrusi buvusi žurnalistė ir Himalajų ekspedicijų metraštininkė amerikietė Elizabeth Hawley teigė, kad perpildymą dar pablogina prastas pasirengimas.
„Perpildymas tęsiasi jau metų metus. Problema yra žmonės, kuriems ten ne vieta, bet kurie gauna leidimus“, – AFP sakė ji.
„Jie mano, kad į Everestą gali kopti bet kas. Kopti galima, jei žmonės žino, ką daro, jei jie turi tinkamą pagalbą, reikiamą pasirengimą. Tačiau daugybė žmonių kopia toliau, kai jiems reikėtų traukti namo“, – pridūrė E. Hawley.
Kiek anksčiau šį mėnesį Russellas Brice'as, didelės ekspedicijas į Everestą rengiančios kompanijos „Himalayan Experience“ atstovas klientams ir darbuotojams pranešė, kad šį sezoną numatytos ekspedicijos atšaukiamos dėl padidėjusio ledo ir akmenų griūčių pavojaus.
Nepalo valdžia teigia šiems metams alpinistams iš užsienio išdavusi 325 leidimus kopti į Everestą. Vienas jų kainuoja 10 tūkst. dolerių.
