 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyje |
Atitinkamoje šviesoje geologiniai dariniai urve sudaro bauginamą vaizdą. Be to, oloje nuolat garsiai aidi žmonių balsai arba tyčia gąsdinančių darbuotojų ūbavimai. Vaikščiodamas tarp kelių metrų ilgio stalaktitų ir jų šešėlių jautiesi tarsi būtum psichodeliniame sapne. Stalagmitai ir stalaktitai čia susiformavo kalkakmeniui maišantis su vandeniu ir anglies dioksido dujomis, mišinys šimtus tūkstančių metų formavo šį pasakų reljefą.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyj |
Stalaktitai (šie auga iš viršaus į apačią) ir stalagmitai (šie kyla iš apačios į viršų) formuojasi šimtus tūkstančių, o kartais net milijonus, metų. Pagrindinė statybinė medžiaga – kalkakmenis, dolomitas ir vanduo. Nuo lubų lašantys mineralų prisipildę vandens lašeliai lėtai formuoja šiuos geologinius darinius. Lašas po lašo prisideda vis naujas mikroskopinis kalkakmenio sluoksnis. Tinkamos oro, drėgmės ir temperatūros sąlygos garantuoja, kad šie gamtos kūriniai išliks ilgam. Atvėrus urvus turistams, stalaktitai ir stalagmitai saugomi kaip gamtos paminklai visame pasaulyje.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyje |
Avshalom urvas atrastas gana neseniai – tik 1968-aisiais. Tuo metu šiose vietose dirbo pramoninkai, jie ieškojo ir kasė žvyrą. Sprogdindami uolienas jie atvėrė žemėje ertmę, kuri slėpė šiuos magiškus gamtos turtus. Anot geologų, urvas susiformavo prieš 25 mln. metų. Judant žemyninėms plokštėms, tai atsiverdavo, tai užsiverdavo ertmės ir į urvą galėdavo periodiškai patekti vandens.
Pro viršutinius žemės sluoksnius pratekantis vanduo prisigerdavo daug anglies dioksido, todėl tapo rūgštus. Toks vanduo greičiau tirpdo uolienas ir todėl urvas nuolat plėtėsi, didėjo ir „augino“ stalaktitus ir stalagmitus. Nors didesnėje urvo dalyje jie jau nebeauga, bet tolimesnėse „kišenėse“ šis procesas tebevyksta. Daugelis lankytojų žiūrėdami į stalaktitus ir stalagmitus mato vis kitus dalykus: lentynas, medžius, demonus, šakas, koralinius rifus, audinius, vynuogių kekes ir t.t.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyje |
Urvas pavadintas Izraelio kareivio Avshalom Shoham vardu. Šis jaunuolis žuvo viename iš karų su aplinkinėmis valstybėmis. Kelis metus po urvo atradimo jo vieta buvo laikoma paslaptyje. Geologai baiminosi, kad pernelyg aktyvūs turistai nesunaikintų natūralaus gamtos grožio. Per tą laiką buvo spėta įrengti pėsčiųjų takus ir apšvietimą. Dabar parkas yra atidarytas ištisus metus ir traukia turistus iš viso pasaulio.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyje |
Avshalom urvas turistams nuo balandžio iki rugsėjo atidarytas nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro. O nuo rugsėjo iki kovo – nuo 8 val. ryto iki 4 val. dienos. Penktadieniais urvų kompleksas dirba iki 3 val. dienos.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyje |
Karstinio urvo viduje gana slidu, todėl patariama būti atsargiems ir apsiauti tinkamą avalynę. Visą parą šiame urve laikosi vienoda oro temperatūra, ji siekia 22 laipsnius šilumos, o štai oro drėgmė siekia iki 100%.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Avshalom kitaip vadinamas Soreq urvas Izraelyje |
Suagusiam žmogui bilietas į urvą kainuoja apie 7 dolerius, o vaikams apie 3,5 dolerio. Avshalom urvas yra per 49 km į Vakarus nuo Jėruzalės. Patogiausia iki jo važiuoti ekskursianiais arba reisiniais autobusais. Daugiau pasiskaityti apie šį gamtos stebuklą galima čia.
