Vienas tokių – Giedrius Kavaliauskas, daugeliui žinomas kaip Giedrius Goku. Pirmasis apsilankymas festivalyje jam buvo lemtingas – dabar lietuvis ten vyksta kasmet.
„Nors dalyvavimo „Burning Man“ nepavadinčiau brangiu malonumu, iš Lietuvos atkeliaujantiems žmonėms tai yra finansinis iššūkis, kadangi, be lėktuvo bilieto, reikia turėti dar nemažai dalykų, kurių nėra po ranka ir kurių neatsiveši lagamine. Tokiai kelionei reikia ruoštis visus metus“, – neslėpė Giedrius.
Pasak jo, važiuojantys į festivalį turi iš anksto suprasti, kad tai nėra tik siautulingas vakarėlis su muzika ir gražiais kostiumais, kaip gali pasirodyti iš nuotraukų internete.
„Festivalis „Burning Man“ tikrai nėra kiekvienam“, – neslėpė pašnekovas.
– Kiek kartų jau esi buvęs „Burning Man“ festivalyje?
– Šiemet buvo mano 7 kartas. Pirmąkart ten atsidūriau 2007-aisiais. Tų metų tema buvo „Green Man“. Į festivalį grįžau 2010-aisiais ir nuo tų metų ten važiuoju savanoriauti, tad viską matau šiek tiek kitaip nei paprasti „turistai“.
– Koks tau pasirodė šių metų festivalis? Gal buvo kažkas kitaip nei anksčiau?
– Šių metų „Burning Man“ tema buvo „Carnival of Mirrors“ („Veidrodžių karnavalas“). Man paliko gerą įspūdį festivalio meninė dalis, atmosfera, džiugino padidėjęs žmonių iš viso pasaulio dalyvavimas.
Prieš kelerius metus festivalio dalyvių skaičius staiga išaugo nuo 50 tūkst. iki 70 tūkst. (tai yra maksimali leidžiama riba valdžios išduodamame leidime festivaliui).
„Burning Man“ yra laisvės ir kūrybos dvasia, kuri atsiranda per gyvo bendravimo-performanso aktus, o visa kita yra fonas.
Tai buvo pereinamasis laikotarpis, kadangi suvažiuodavo daug žmonių, kuriems tai buvo pirmas kartas, tad jie nedalyvaudavo, tik stebėdavo veiksmą ir mažiau prisidėdavo prie bendros festivalio dvasios ir nuotaikos kūrimo.
Šiemet susidarė įspūdis, kad po petraukos „Burning Man“ grįžo prie ištakų ir panašėjo į tą festivalį, kuriame dalyvavau pirmuosius kartus.
Malonu, kad šiame festivalyje pavyko pamatyti daugiau performansinio-teatrinio dalyvavimo ir pasirodymų siurrealistinio meno aplinkoje, tačiau man norėtųsi daugiau gyvos muzikos, kurios neužgožia banalūs žemų dažnių ritmai.
„Burning Man“ yra laisvės ir kūrybos dvasia, kuri atsiranda per gyvo bendravimo-performanso aktus, o visa kita yra fonas.
– Į „Degantį Žmogų“ kasmet vyksta nemažai lietuvių. Kiek jų buvo šiemet?
– Šiemet festivalyje buvo trys lietuvių stovyklos, kurių viena – maždaug 60 žmonių grupė „Lituanica Birds“ („Lituanikos paukščiai“. Dauguma jų yra lietuviai, gyvenantys Lietuvoje. Kartu stovyklavo ir bičiuliai iš Rygos, Paryžiaus, Berlyno, taip pat keletas JAV lietuvių.
Kitos dvi tautiečių stovyklos buvo susikūrusios iš Čikagos, San Fransisko ir Los Andželo lietuvių bendruomenių. Galvojome sujungti visas stovyklas į vieną didelę (su krepšinio aikštele – juokauju), tačiau išsigandome organizacinių iššūkių.
Be to, kartais tiesiog maloniau užsukti į svečius pas tautiečius, sėdinčius prie lauželio kitame festivalio miesto gale, arba sulaukti jų apsilankymo mūsų organizuojamame „samanės ir blynų vakarėlyje“ .
– Kaip suprantu, tu iš esmės organizuoji keliones į šį festivalį?
– Daug metų prisidėjau prie lietuvių stovyklos organizavimo ir meninių projektų įgyvendinimo „Degančiame Žmoguje“, tačiau tikrai neorganizuoju kelionių tiesiogine to žodžio prasme.
„Lituanica Birds“ yra „pasidaryk pats“ žmonių bendruomenė – tai bendras visų važiuojančiųjų reikalas ir darbas. Per kelerius metus susibūrė grupė puikių ir iniciatyvių žmonių, kurie važiuoja kasmet.
Norintiems prisijungti prie „Lituanica Birds“ reikia nusiteikti, kad komforto už juos niekas nekurs – tai gali įvykti tik bendromis pastangomis. Be to, į festivalį visada galima nuvažiuoti savarankiškai. Kas irgi gera patirtis.
– Gal gali papasakoti, kaip tai vyksta?
– Pasiruošimas festivaliui vyksta beveik visus metus. Norint išgyventi festivalyje, pasimėgauti jo įdomybėmis bei prisidėti savo indėliu yra svarbu užtikrinti elementarius buitinius patogumus, todėl stovyklos organizavimas skirstomas į buitinę ir meninę dalis.
Toks detalus planavimas būtinas, kadangi „Degantis Žmogus“ vyksta dykumoje, kurioje dieną kepina daugiau nei 40 laipsnių karščio, o naktį gali atšalti iki minusinės temperatūros.
Pirmiausia aptariama, kas pavyko, arba nepavyko, svarstome, ką galima būtų padaryti geriau. Vėliau sudaromas važiuojančių sąrašas: pirmenybė teikiama važiuojantiems nebe pirmus metus ir dalyvaujantiems žmonėms.
Tada parengiamas stovyklos statymo ir išdėstymo planas (šešėlio struktūros pastatymas, dušas, virtuvė ir pan.), pateikiama paraiška festivalio organizatoriams dėl stovyklos dydžio ir vietos.
Vėliau sudaromas produktų ir kitų resursų bei darbų ir pamainų sąrašas, sprendžiami logistikos klausimai.
Toks detalus planavimas būtinas, kadangi „Degantis Žmogus“ vyksta dykumoje, kurioje dieną kepina daugiau nei 40 laipsnių karščio, o naktį gali atšalti iki minusinės temperatūros arba 5 laipsnių šilumos (kaip buvo šiemet). Taip pat ten vyrauja stiprūs vėjai, kyla dulkių audros.
Tai yra atšiauri aplinka, kurioje įsitvirtinti ir sukurti bent minimalų komfortą yra nemenkas iššūkis.
Festivalyje dingsta visi socialiniai skirtumai ir atšiaurios gamtos fone visi tampa lygūs – siaučiant dykumos audrai, nesvarbu kiek turi banko sąskaitoje.
Važiuojant kasmet susikuria kultūriniai ryšiai. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie aplanko mus kiekvienais metais, nes jiems patinka „Lituanica Birds“.
Lietuvių menininkams, dalyvaujantiems „Degančiame Žmoguje“, ši vieta yra ir erdvė meniniams projektams, ir namai.
Šios stovyklos pradžia yra 2011 metų projektas – skulptoriaus Donato Jankausko (Duonio) kelmo (Blukio) formos stovyklos paviljonas.
2013 metais įgyvendindami Ievos Marijos Dautartaitės ir Žilvino Stankevičiaus projektą „Lituanica Birds CORE“ persivadinome į „Lituanikos paukščius“ ir nuo šiol taip ir vadinamės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įspūdingiausi 2013 metų „Burning Man“ projektai: pleškančios bažnyčios, 16 metrų aukščio seksuali moteris, MIR stotis ir milžiniškas kojotas
Išsprendus buitinius klausimus, tikrai maloniau dalyvauti festivalyje ir kurti bei pristatyti savo meninę programą.
Vytenio Jankūno nuotr./Festivalis „Burning Man 2015“
– Kokie žmonės paprastai važiuoja į „Burning Man“? Ar tai brangus malonumas?
– Į „Degantį Žmogų“ važiuoja daugybė skirtingų žmonių. Šiuo metu festivalis vadinamas Silicio slėnio žaidimų aikštele, kadangi jame būna nemažai IT kompanijų (tokių kaip „Google“, „Microsoft“, „Facebook“ ir kt.) darbuotojų.
Tačiau taip pat jame nuolat lankosi San Fransisko kultūrinės aplinkos ir branduolio žmonės. Iš esmės šis festivalis ir atsirado kaip San Fransisko ilgametės bohemos-kultūros ištakų rezultatas.
Šiuo metu festivalis vadinamas Silicio slėnio žaidimų aikštele, kadangi jame būna nemažai IT kompanijų (tokių kaip „Google“, „Microsoft“, „Facebook“ ir kt.) darbuotojų.
Dėl šiuolaikinių medijų „Degantis Žmogus“ labai išpopuliarėjo – jame nori dalyvauti žmonės iš viso pasaulio.
Kadangi festivalis tegali sutalpinti 70 tūkst. žmonių, nemažai lieka nepatekę.
Gauti bilietus sudėtinga – šiemet jie buvo išparduoti akimirksniu.
Nepaisant to, negaliu pavadinti „Degančio Žmogaus“ itin brangiu malonumu, gal nebent tiems, kurie nori sukurti komfortą tik pinigais, t.y. nuomotis prabangų RV (namą ant ratų) ir, užuot susikūrę aplinką ir komfortą savo rankomis, mėginti tai padaryti leisdami pinigus.
Iš Lietuvos keliaujantiems žmonėms tai yra finansinis iššūkis, kadangi, be lėktuvo bilieto, dar reikia turėti nemažai dalykų, kurių nėra po ranka ir kurių neatsiveši lagamine.
„Vietiniams“, gyvenantiems JAV, lengviau: jie pasikrauna automobilį garaže esančiais ir stovyklavimui skirtais daiktais ir atvažiuoja į dykumą per dieną.
Važiuojant iš Lietuvos „Burning Man“ reikia ruoštis visus metus. Kai kuriame meninę programą ar pristatome meninius projektus, dažnai susiduriame su pinigų trūkumu, nes projekto komandai reikia ne tik kažkur apsigyventi bei nukeliauti į dykumą.
-
Įspūdinga lietuvių skulptūra, Nevados dykumoje sužavėjusi festivalio „Burning man“ lankytojus ir dalyvius
-
Laikinas „Burning man“ festivalio miestas – 70 tūkst. žmonių, 317 kvartalų, 30 gatvių, oro uostas, saulės elektrinė ir 300 gydytojų
-
Kaip lietuviai sudegino „Lituanicos paukščius“ festivalyje „Burning Man“
-
Vaizdo įrašas: Pokerio princesė Liv Boeree pasidalino festivalio „Burning Man“ įspūdžiais
Mes turime įsirengti ir dirbtuves, kuriose galima pasirengti meninių projektų dalis ir medžiagas – dykumoje paprastai be pasiruošimo to padaryti tiesiog neįmanoma.
Per pastaruosius kelerius metus kartu su patirtimi pamažu atsirado visos galimybės lietuviams įgyvendinti savo meninius sumanymus – turime neblogus kontaktus su Reno (artimiausiame nuo dykumos civilizuotame mieste) esančiomis „The Generator“ dirbtuvėmis. Jose gimė jau keli lietuviški projektai.
Taip pat turime konteinerį, kuriame saugome daiktus visus metus, „šešėlį“, kai kuriuos esminius įrankius.
Su kiekvienu projektu ir metais yra lengviau. Tad dažniausiai labiausiai trūksta gabių ir nagingų žmonių, kurie važiuotų kartu ir galėtų prisidėti prie to, ką kuriame.
– Atleisk už tokį klausimą, bet ką ten veikti?
– „Degantis Žmogus“ yra nenusakomai įvairus, tad sunku vienareikšmiškai ir paprastai atsakyti į šį klausimą.
Tą savaitę vyksta tiek veiklų, kad galima drąsiai sakyti, jog neužtenka 24 valandų, jei nori pamatyti ir sudalyvauti visose arba bent didžiojoje dalyje jų.
Tą savaitę vyksta tiek veiklų, kad galima drąsiai sakyti, jog neužtenka 24 valandų, jei nori pamatyti ir sudalyvauti visose arba bent didžiojoje dalyje jų.
Nuo jogos ir panašių užsiėmimų, meninių objektų, instaliacijų, gyvos muzikos ir performansų, kūrybinių dirbtuvių, barų ir vakarėlių iki to, ką pats dovanoji ir sukuri festivalyje. Klausimo, ką veikti, būnant „Burning Man“ nekils.
Tačiau nereikia pamiršti, kad tai – atšiauri dykuma, aukštas slėgis, dulkių audros, tad nereikia tikėtis patogios aplinkos.
Tai – nuolatinis išgyvenimas (angl. Survival), kur reikia visada su savimi turėti vandens, žibintuvėlį, kepurę nuo saulės, akinius nuo dulkių ir pan.
– Kas tau pačiam įdomiausia šiame festivalyje? Suprantu, kad apsilankius pirmą kartą įspūdis turėtų nurauti stogą. Bet ar taip pat jautiesi, kai būni antrą, trečią... 10 kartą?
– Man patinka, kai stogas lieka vietoje. Šiuo metu man geriausia „Degančio Žmogaus“ dalis yra bendravimas ir ypatingos akimirkos su įdomiais žmonėmis viso to siurealistinio-fantasmagoriško peizažo fone.
Kol kas kiekvienas mano pergyventas „Degantis Žmogus“ yra skirtingas, t.y. dar niekada nebuvo tokio paties renginio ir patirčių jame.
Kai čia įgyvendini projektus arba savanoriauji, tampi festivalio integralia dalimi ir tau atsiveria kitas bendravimas ir patirtys. Tad negaliu skųstis, kad „šiemet ir vėl nepamačiau festivalio“ – tiesiog pamačiau jį įvairesniu kampu.
Po kiekvieno „Burning Man“ netrūksta išskirtinių nuotraukų ir filmuotos medžiagos.
Režisierius Vaidas Lekavičius šiuo metu baigia kurti dokumentinį filmą apie „Degantį Žmogų“. Jis skirtas šiemet nužudyto menininko Tomo Dobrovolskio atminimui.
T.Dobrovolskis buvo lietuviškosios „Burning Man“ komandos dalis. Dokumentinėje juostoje bus galima išvysti kelerių metų, taip pat ir 2015-ųjų, festivalių akimirkas, pasiklausyti paties Tomo muzikos. Siūlome pažiūrėti būsimo filmo anonsą.
