Viešint Filipinuose tiesiog privalu išbandyti masažą. Rasti meistrą vieni juokai, tačiau jaukios atmosferos ar mistikos tikėtis neverta. Pirmą viešnagės dieną, dar būdamas sostinėje Maniloje, paprašiau taksisto nuvežti į tokį centrą.
Įsivaizdavau, kad išvysiu kabinetą su dešimčia lovų, tačiau patekau į gigantišką, 24 valandas per parą dirbantį kompleksą. Virš šimto stalų, saunos, sūkurinės vonios, restoranėliai. Tik tau rinktis – nori čia praleisti penkias valandas ir viską išbandyti ar pageidauji tik masažo paslaugų.
Vėliau masažą išbandžiau ir pačiame Filipinų centre įsikūrusiame Boholyje. Tik čia viskas buvo kitaip. Viešbučiai pastatyti ant jūros kranto, tad vakarienę valgai gulėdamas ant smėlio – vietoje pagauta žuvis dėmesio vertas pasirinkimas.
Ant to paties smėlio gali mėgautis ir masažu. Kai kūnas pamažu atsipalaiduos, tu viena akimi galėsi stebėti klajojančių fakyrų pasirodymus.
Močiutės valgykloje puodai sustatyti ant saulės
Tereikia nuklysti nuo turistinių takų ir kone kiekvienoje saloje rasite bent vieną vietinės močiutės kuruojamą valgyklą. Kaip viskas vyksta? Paruošiami didžiuliai puodai maisto ir pastatomi kieme ant saulės – kad visada būtų šilti. Pakeli dangtį, pirštu parodai kuris patiekalas sužavėjo, ir štai jis tavo lėkštėje.
Iš lūpų į lūpas sklinda istorija, kaip užsienietis sugalvojo atidaryti alaus daryklą. Vos tik pradėjus veikti atvažiuoja vietinė mafija ir gražiai pasiūlo nutraukti „saviveiklą“. Paprasti turistai mafijos nedomina.
Mes tokioje užkandinėje pietavome tik kartą ir gana nedrąsiai.
Nežinodamas užsisakiau filipiniečių labai mėgstamo maisto, kuris atrodo lyg šiek tiek pašildyti lašiniai apipilti pomidorų padažu.
Jie mėgsta riebų maistą, o mano skrandis pripratęs prie kitokio. Tačiau smagiausias faktas, tas, kad dviese sumokėjome vos 2,32 erus.
Vėliau juokavome, kad didžiąją dalį šios sumos sudarė „Coca-Cola“ kaina.
Visgi ne visur rasite tokias mažas kainas. Šiek tiek rimtesnėje kavinėje už tokią pačią sumą pavalgytų tik vienas žmogus. Sostinėje Maniloje dar brangiau – be 5-6 eurų nepasisotinsi.
Vietinei mafijai turistai neįdomūs
Filipinuose gana dažnai galima sutikti atvykėlių iš Vakarų. Salas pamėgo į pensiją išėję kanadiečiai, amerikiečiai bei vokiečiai. Tačiau visi, su kuriais teko bendrauti perspėja – nori čia gyventi, net nebandyk konkuruoti su vietine rinka.
Iš lūpų į lūpas sklinda istorijos, kaip užsienietis sugalvoja atidaryti alaus daryklą. Vos tik jai pradėjus veikti atvažiuoja vietinė mafija ir gražiai pasiūlo nutraukti „saviveiklą“. Niekas nesiryžta griauti monopolio, tad puikiausias variantas, jei esate laisvai samdomas darbuotojas, bendraujantis su užsienio užsakovais ir dirbantis nuotoliniu būdu.
Tos pačios vadinamosios mafijos vyrukus gali sutikti ir vietinėse diskotekose. Taip nutiko ir mums. Sebu susiradome pramogų epicentrą – vietą, kurioje koncentruojasi 12 disko centrų.
Kiekvieno jų darbuotojai kone už skverno tempasi į vidų ir, nors filipiniečiams taikomi aprangos bei išvaizdos apribojimai, užsieniečiai visur patenka be jokių problemų. Tokiuose centruose už 1,45 eurus gauni įėjimo bilietą ir kokteilį.
Grojant „European Hit Radio“ repertuaro kūriniams kartas nuo karto pro tave praeina pasportavę vyrukai, nuo kurių eiliniai šokėjai linkę atsitraukti. Visgi grėsmės nėra – užsieniečiai jiems neįdomus.
Daugiau įspūdžių ir patarimų kaip elgtis Filipinuose rasite ankstesnėse „Filipinų egzotika“ dalyse.
Kelionių į Filipinus specialistai – kelioniuakademija.lt
