Bogorija tyvuliuoja maždaug 990 m aukštyje Kenijoje, 260 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Nairobio ir truputį į šiaurę nuo pusiaujo, Didžiojo Rifto slėnyje, kuris driekiasi per visą Keniją. Ežeras seklus (iki 10-12 m gylio) ir palyginti nedidelis (17 km ilgio ir 3,5 km pločio – maždaug dešimtkart didesnis už Galvės ežerą).
Tačiau vulkaniniame regione esanti Bogorija ypatinga kitais dalykais. Pavyzdžiui, jo vanduo dukart druskingesnis nei jūros – dėl intensyvaus garavimo, mat iš ežero neišteka nė viena upė, – ir šarminis (druskų kiekis žemesniuose sluoksniuose siekia 90-100 g/L, o pH – 9,5-10,5). Tiesa, anksčiau būta kelių gėlo vandens periodų, o ežeras tyvuliavo dar 9 metrais aukščiau.
Šiame ežere užfiksuota didžiausia Afrikoje geizerių koncentracija – jų žinoma 18. Keturiose vietose galima vienu metu matyti bent po 10 geizerių, kai kurie bemaž verdantį vandenį iššauna iki 5 m į viršų. Iš viso Bogorijoje ir aplink priskaičiuojama maždaug 200 karštųjų versmių, kurių temperatūra siekia 39-98,5 laipsnio.
Bet maloniausiai akį nuteikia rausvi flamingai, milžinišku būriu vaikštantys netoli kranto, plūduriuojantys vandeny ar skraidantys prie pat jo paviršiaus. Bogorija yra viena didžiausių pasaulyje mažųjų flamingų buveinė. Čia vienu metu galima pamatyti sunkiai įsivaizduojamą šių paukščių skaičių – iki poros milijonų. Tai yra didžiausias pasaulyje flamingų tankumas. Toks būrys kartais sukelia triukšmą, kuris girdėti dar net nepamačius paties ežero. Kai kurie paukščiai ežere be pertraukos išgyvena po kelis mėnesius.
Flamingai maitinasi melsvabakterėmis ir kitais mikroorganizmais, kuriems itin tinka šarminis ežero vanduo, dumbliais bei krevetėmis.
Iš viso ežere ir jo apylinkėse yra užfiksuota 373 rūšių paukščių (ne tik mažųjų, bet ir didžiųjų flamingų, gaidukų, mažųjų kragų, juodųjų čiurlių, geltonsnapių žabirų, afrikinių girnovių, didžiųjų zylių, lenktasnapių bėgikų, naminių erelių, grifų, einių, ir kitų) įskaitant maždaug 50 migruojančių sparnuočių.
Greta gyvena ir nykstančios, todėl saugomos antilopės didžiosios kudu. Prieš keletą metų čia jų buvo priskaičiuota 180. Šie baukštūs gyvūnai, kurių galvas puošia spiraliniai ragai, patinų pasmakrėse auga plaukų kuokštas, o šonuose matyti balti dryžiai, dažniausiai gyvena atviruose miškuose ir kalnuotose vietovėse. Kadaise kudu gyveno daug kur Afrikoje, o dabar jas pamatyti kur nors kitur – didelė retenybė.
XIX amžiaus britų geologas J.W. Gregory’is šį ežerą su apylinkėmis pavadino gražiausiu vaizdu Afrikoje. Rytuose krantas šauna į viršų, suformuodamas 600 aukščio Laikipijos atodangą. Priešingas krantas pelkėtas. Žaliai mėlyname vandenyje plūduriuoja rausvas tūkstančių flamingų būrys – šios dėmės perimetras atitinka kranto liniją. Bogoriją supa krūmokšniai, pievos, tolumoje matyti miško lopų. Kad ir kaip smalsu prieiti kuo arčiau vandens, kad flamingai nuotraukose atrodytų kuo gražiau, ženklų su įspėjimu „Stop – pavojinga zona – eik atgal“ nereikėtų ignoruoti. Po kojomis gali netikėtai prasiverti žemė ir į viršų šauti verdančio vandens čiurkšlė.
Bogorijos ežeras žinomas ir dėl vienos ne tokios malonios priežasties. Prieš keturias dešimtis metų įsteigus Bogorijos ežero rezervatą, buvo išvaryti tūkstančiai čia ilgus metus gyvenusių čiabuvių tautelės endorois žmonių. Aplinkinę teritoriją paskelbusi saugoma, Kenijos valdžia nebeleidžia endorois grįžti į savo žemę, nors Bogorijos ežerą šie laiko šventu.