Valstybės remiama ekspedicija šiemet pirmoji pasiekė aukščiausio pasaulio kalno viršūnę. Kovo mėnesį Kinija ir Nepalas dėl koronaviruso pavojaus sustabdė intensyvų pavasarinį kopimo sezoną, kuris dar nėra atnaujintas.
Po giedru dangumi komanda Everesto viršuje išdėstė topografinę įrangą, o vėliau stovykloje kiek žemiau viršūnės ekspedicijos vadovai atkimšo šampano butelius, o visa tai buvo tiesiogiai transliuojama internetu.
Per praėjusį oficialų Kinijos tyrimą 2005 metais buvo nustatyta, kad kalnas yra 8 844,43 m aukščio neskaitant viršūnės sniego ir ledo dangos, o Nepalo pateikiamas oficialus skaičius yra 4 metrais didesnis ir apima Everesto ledo „karūną“.
Taip pat buvo spėliojama, ar neseni seisminiai įvykiai, pirmiausia stiprus 2015 metų žemės drebėjimas Nepale, galėjo paveikti Everesto aukštį.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ naująją ekspediciją vadina proga kalno aukštį nustatyti labai tiksliai ir nurodo, kad topografinė įranga fiksuos kinų palydovo signalus ir kad taip pat bus pasitelkti kiti „pažangūs vietos gamybos topografiniai ir kartografavimo prietaisai“.
Neaišku, kada bus paskelbti tyrimo rezultatai, bet Kinija ir Nepalas pernai sutarė išvadas paskelbti bendru pranešimu.
Ekspedicija prasidėjo balandžio 30 dieną, bet du kartus dėl blogo oro buvo sustabdyta.
Pavasarį, pagrindinį kopimo į Everestą sezoną, palankus laikas alpinistams būna trumpas; kiek vėliau vasaros musonai sukuria pavojingas sąlygas.
Per 2019 metų kopimo sezoną ant Everesto buvo fiksuotos rekordinės alpinistų spūstys, nulėmusios 11 žmonių mirtį. Alpinistai su ribotomis deguonies atsargomis ištisas valandas turėdavo laukti eilėse prie viršūnės.
