„Smiltynėje buvo, pamenu, stendas, kur buvo gubojos piešinys su prierašu, kad negalima skinti. Žmonės praregėjo, kad geriau turėti saviškius augalus negu svetimus šalia“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko botanikė Raimonda Ilginė.
Šio parko atstovai savaitgalį socialiniame tinkle paskelbė, jog kviečia skinti gubojas. Paskyros sekėjai nustebo – juk anksčiau tai daryti drausta ir grasinta baudomis.
„Cha! Juk jos buvo įrašytos į draudžiamų skinti sąrašą!“ – rašė Gintaras. Jam antrino ir kiti šios informacijos skaitytojai.
„Keliaudami į Kuršių nerijos paplūdimius, kopose tikrai pastebėsite (ir užuosite) smulkių gausių baltų arba vos rausvų žiedų augalą pavadinimu muilinė guboja (Caryophyllaceae). Kadaise augalas, dėl itin gilių jo šaknų, į Baltijos pakrantę buvo atvežtas pustomoms kopoms sutvirtinti. Deja, šiandien, dėl itin palankių sąlygų muilinei gubojai plisti, šis augalas yra laikomas invaziniu. Augalas mažina plotus retiems pustomų kopų augalams gyvuoti, susidariusiuose gubojos sąžalynuose taip pat nelieka vietos kitiems judriame smėlyje gyvenantiems organizmams. Tad vaikštinėjančius paplūdimiuose kviečiame prisidėti prie šio augalo kontrolės – VISĄ VASARĄ GALITE SKINTI žydinčius augalus savo reikmėms. Jei skinsite augalą su jau subrendusiomis sėklomis (rugpjūčio–spalio mėn.), pasistenkite, kad sėklos neišsibarstytų“, – skelbia nacionalinis parkas.
Anot botanikės, prieš keletą dešimtmečių guboja į Lietuvą buvo atvežta kaip puikus augalas smėlynų tvirtinimui.
„Jos originali vieta – Pietų Europa. Ji puikiai auga smėlyje, turi storas ir ilgas šaknis, pakenčia ir užpustymą, ir nupustymą, puikiai dauginasi. Rudenį, kai baigiasi vegetacija, nudžiūsta, pajūrio vėjai nulaužia kerą, jis ritasi, barsto sėklas. Kai buvo priimtas sprendimas pasėti šį augalą, turėtas tikslas, kad kopos apaugtų, ir šis tikslas pasiektas. Šiandien, kai atsiranda naujos žinios ir aplinkosauginis požiūris, tikslas yra išsaugoti biologinę įvairovę, o guboja kelia grėsmę“, – sakė R.Ilginė.
Aplinkos ministerija gubojas yra įtraukusi į invazinių augalų rūšių sąrašą. Ji laikoma svetimžemiu, agresyviai plintančiu augalu, turinčiu neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Sąraše yra ir daugiau augalų, pavyzdžiui, gerai žinomas raukšlėtalapis erškėtis, baltažiedė robinija.
„Šios trys invazinės rūšys sukelia nemažai rūpesčių Kuršių nerijoje. Tai reiškia, kad užima vietinių augalų rūšių erdves, jas išstumia ir vietinės rūšys nyksta. Netenkame baltųjų, pilkųjų kopų buveinių, jos apauga svetimžemėmis rūšimis, su vietinėmis rūšimis susijusių gyvūnų – drugių, įvairių vabzdžių, taip pat ir retų rūšių. Paprastai tariant, jei plinta svetimžemė rūšis, vietinio augalo nelieka, o juo, pavyzdžiui, maitinosi drugių vikšrai, kurie reti, aptinkami tik pilkųjų kopų buveinėse. Taip netenkame ir tam tikrų drugių rūšių“, – pasakojo botanikė.
Išnaikinti šio augalo nesitikima. Vienintelė viltis – sustabdyti plitimą.
„Jei lankytojai skintų gubojas puokštėms, prisidėtų prie tos rūšies plitimo stabdymo. Jas reikėtų skinti žydėjimo metu, birželį, liepą, tuomet nesubręs sėklos“, – sakė žinovė, pabrėždama, jog skinti gubojas leidžiama visoje Lietuvos teritorijoje, taigi, ir visame pajūrio ruože.
