Laivų statykla, kurioje aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje gimė „Solidarumas“, išjudinęs viso sovietinio bloko pamatus Rytų Europoje, jau seniai neatlieka savo pirminės funkcijos – laivai statomi kitur. O nuo šių metų liepos 31-osios įžengus per „Solidarumo“ ženklu pažymėtus vartus į senosios laivų statyklos teritoriją pasitinka naujas pastatas, savo forma kiek primenantis plaukiantį laivą.
Planavo nuo 1998 metų
Tai – Europos solidarumo centras (ESC). Planuotas dar nuo 1998 metų šiemet jis atidarė duris. Kiek parūdijęs ir pakrypęs pastatas iš išorės primena plaukiantį laivą. Viduje – modernios konstrukcijos ir daugybė visus metus žaliuojančių augalų.
Šis statinys nėra tik muziejus, kuriame surinkta visa „Solidarumo“ istorija. Čia gyvenimas verda nuolat, vyksta edukaciniai renginiai vaikams. Tarkim, gruodžio 6-ąją, Šv.Mikalojaus dieną, kuri itin mėgstama ir švenčiama Lenkijoje, po centro pirmąjį aukštą bėgiojo būriai vaikų su nykštukų kepurėmis. Jie čia žaidė, piešė ir vaišinosi mandarinais.
„Solidarumo“ istorijos muziejuje ekspozicija išdėliota per kelis aukštus. Muziejaus projektas gimė dar 1998 metų kovą, koncepciją pateikė tuometis Gdansko miesto tarybos pirmininkas Pawelas Adamowiczius ir istorikas dr. Jerzy Kuklinskis. Tačiau vėliau procesas judėjo gana lėtai.
Pastatas primena laivą
Architektūrinis pastato konkursas paskelbtas 2007 metais. Buvo pateikti net 58 projektai, kuriuos sukūrė architektai iš viso pasaulio, tačiau laimėjo vietiniai, Gdansko architektai. Kaip teigiama, šis projektas pasirinktas dėl paprastumo, besisiejančio su „Solidarumo“ tikslais ir veiklos metodais. Pastato sienos padengtos specialia skarda, kuri savo rūdžių spalva primena laivų korpusų elementus.
Pirmasis akmuo buvo įmūrytas 2011 metų gegužės 14 dieną, tą padarė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. 2014-ųjų paskutinę liepos dieną centras atvėrė duris.
Šiandien čia – visa „Solidarumo“ istorija. Nuo jos ištakų, buvusių suimtų organizacijos narių nuotraukų, kurie sutiko, kad jos čia kabėtų ir primintų tokius nesenus laikus. Po lentelėmis paslėptos ir išties kraupios fotografijos tų, kurie žuvo per laivų statyklos darbininkų streikus, kai sovietinė kariuomenė šaudė net į tuos, kurie dar lipo iš traukinių ir keliavo į darbą.
Žengia į laisvę
Įspūdingai atrodo salė, kurios palubėje pritvirtinta daugybė darbininkų šalmų. Visi jie nukreipti į vieną pusę, tarsi eitų laisvės link. O jų kryptis – salė už sienos, kurioje stovi stalas, prie kurio buvo pasirašytas profesinių sąjungų ir valdžios susitarimas.
Vienoje sienoje iškabintos nuotraukos, kuriose – vis kiti kandidatai pirmuosiuose laisvuose Lenkijos rinkimuose 1989 metais su būsimuoju šalies prezidentu, „Solidarumo“ lyderiu L.Walęsa.
Nuotraukoje galima pamatyti ir buvusį Sovietų Sąjungos lyderį Leonidą Brežnevą, palinkusį bučiniui su tuomečiu Lenkijos komunistų partijos veikėju Edwardu Giereku, ir L.Walęsos žmona Danuta su sūnumi, kai jie abu 1983 metais atsiėmė Nobelio taikos premiją. Pats L.Walęsa bijojo ten vykti, nes manė, kad išleistas iš šalies nebegalės grįžti į Lenkiją.
Misija – demokratijos sklaida
„Solidarumo“ istorija tiesiogiai susijusi su visos Lenkijos istorija. Todėl šalia judėjimo įvykius primenančių eksponatų stovi ir senas parduotuvės prekystalis. Šaldytuve nėra nieko. Taip Lenkijos parduotuvės atrodė aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Savo misiją ESC apibūdina taip: „Norime prisidėti, kad judėjimo „Solidarumas“ idealai – demokratija, atvira ir solidari visuomenė, kultūrų dialogas – išsaugotų savo patrauklumą ir aktualumą. Norime išsaugoti lenkų ir europiečių atmintyje „Solidarumo“ kaip taikios Europos revoliucijos patirtį, kad europinių demokratijų bendrijoje „Solidarumas“ taptų svarbia Europos sukūrimo mito dalimi. Norime, kad „Solidarumas“ taptų įkvėpimo ir vilties šaltiniu tiems, kurie dar negyvena atviroje ir demokratinėje visuomenėje.“
Naujajame centre organizuojamos konferencijos, vykdomi projektai vaikams ir jaunimui, vaidinami teatro spektakliai, rodomi filmai, eksponuojamos laikinos parodos. Čia pat įsikūrusios ir 17 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių, laisvių ir pan. srityse.
