Per didžiausius vargus patekę į perkimštą laivą, tie žmonės džiaugėsi ir laikė save laimingaisiais, nes dar didesnės minios liko išvykimo uoste be jokios vilties ištrūkti. Jie jau žinojo, kad sovietų kariai slinkdami Rytų Prūsijos žeme ne tik plėšikauja, bet ir žudo bei prievartauja. Jie pavydėjo patekusiems į laivą. Deja, patekusiųjų džiaugsmas truko maždaug valandą nuo išplaukimo.
Tada Baltijos jūroje patruliuojančio sovietų povandeninio laivo kapitonas, alkoholikas Marinesko įsakė į „Wilhelm Gustloff“ paleisti 4 torpedas. Pirmoji buvo paleista už tėvynę, antroji – už Leningradą, trečioji – už sovietinę liaudį. Turėjo būti paleista ir ketvirtoji – už Staliną, tačiau Stalinas užstrigo ir vos nesprogo paleidimo vietoje. Gaila, kad nesprogo.
Išsigelbėjo tik apie tūkstantį žmonių.
Po šios atakos „Wilhelm Gustloff“ buvo nepataisomai sugadintas ir per 40 min. nuskendo į jūros dugną su savimi nusinešdamas daugiau nei 9 tūkst. civilių gyvybių, tarp kurių buvo 3 tūkst. vaikų. Išsigelbėjo tik apie tūkstantį žmonių, tai yra mažiau nei dešimtadalis plaukusiųjų.
