Šios didžiaformatės gėlių festivalio skulptūros autorius – daugiau kaip pusės tūkstančio skulptūrų iš bronzos, medžio, akmens ir kitų medžiagų kūrėjas, surengęs tris dešimtis asmeninių parodų – Martynas Gaubas.
„Pažintis su Pakruojo dvaru ir čia gimstančiais neeiliniais sumanymais jau nebe nauja, o šiam gėlių iššūkiui pasiryžti nebuvo lengva, tačiau visgi įkalbėjo“, – prisipažįsta skulptorius. Asilo skulptūros dydis kūrėjo neišgąsdino, nes ne sykį jau yra kūręs didžiules skulptūras iš smėlio, sniego ir ledo. Gėlių žiedais festivalyje prisidengusioms skulptūroms gimti prireikė dviejų mėnesių ir jos dvarą pasiekė net lydint specialiam transportui.
Pakruojo dvare vykstančiam gėlių festivaliui ir iškilusioms įspūdingo dydžio skulptūroms neliko abejingas ir menotyrininkas Saulius Pilinkus. Pasak jo, reikia tik džiaugtis, kad čia pat, Lietuvoje, vyksta toks įspūdingas floristikos festivalis su didžiaformatėmis lauko skulptūromis ir nereikia vykti tokių renginių ieškoti į kitas Europos šalis, tokias kaip Ispanija ar Italija. Jį žavi ir parinkta „Vasarvidžio nakties sapno“ tema.
„Yra sukurta įvairių Šekspyro pjesių interpretacijų, bet ši – kažkas naujo ir dar nematyto“, – sako menotyrininkas. Žinoma, nesusipažinusį su Šekspyro kūryba gali gluminti tai, kad pagrindinė skulptūra yra su asilo galva ir žmogaus kūnu, kuris dar ir visiškai nuogas. Kitam iškyla klausimas – o kaip parodyti vaikui ir paaiškinti? Tokiu atveju galiu patarti tik daugiau pasidomėti V. Šekspyro kūryba, nes mano nuomone, kartais nežinojimas yra geriau negu mažas žinojimas, – teigia S. Pilinkus.
Vasaros gėlių festivalis „Vasarvidžio nakties sapnas“ kviečia lankytojus visą vasarą iki pat pirmųjų šalnų grožėtis iš gyvų gėlių sukurtais kilimais, kompozicijomis ir skulptūromis. Čia daugiau kaip 20 menininkų ir floristų iš visos Lietuvos savo kūriniams panaudojo net 150 rūšių gėlių, o bendrai galima išvysti apie 1 milijoną pražydusių žiedų.
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, kurią per metus aplanko daugiau kaip 300 000 lankytojų. Čia veikia ne vienas viešbutis, autentiški restoranai, amatų dirbtuvės, Gyvasis muziejus, nuolat vyksta festivaliai. Sezono metu dvaro teritorijoje atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas: lankytojai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.
