„Padastės dvaras – tai vieta, apie kurią kažkada skaičiau žurnale ir kurios vaizdas pasąmonėje išliko amžiams. Tad, kai pradėjau planuoti kelionę po Baltijos šalis, pirmas dalykas, kurį padariau – įtraukiau šį dvarą į savo maršrutą.
Važiuojant ir žvelgiant į Estijos kraštovaizdį, kuriame yra visi įmanomi žalios spalvos atspalviai, puikiai derantys su tobulos cilindro formos šieno ritiniais ir XVIII a. neoklasikinių dvarų griuvėsiais, mano susidomėjimas tuo, ką pamatysiu netrukus, stiprėjo“, – savo apžvalgoje rašė „The New York Times“ žurnalistė Sarah Khan.
Ir išties, vos tik pažvelgusi į Muhu saloje įkurtą Padastės dvarą, žurnalistė suprato, jog jis turi kažką tokio, ką sunku išreikšti žodžiais.
Dvaras buvo pastatytas XIX a. ant XIV a. namo griuvėsių, išsaugant jame keletą originalių sienų. Ant jūros kranto esantys statiniai, Rusijos teismo dėka, Danijos karaliaus testamentu buvo palikti žinomai Baltijos vokiečių bajorų šeimai. Galiausiai, po dešimtmečius trukusios sovietų nepriežiūros dvarą perėmė ir atgaivino vienas Olandijos verslininkas bei Estijos politikas Imre Sooaar.
Dvaras buvo pastatytas XIX a. ant XIV a. namo griuvėsių, išsaugant jame keletą originalių sienų.
„Rezultatas – impozantiška dvaro struktūra – tokia, kokios man neteko matyti niekada anksčiau: dvaras toks didingas, kokį didingą galima įsivaizduoti pastatą su tokia kilme, o jo saldus rožinis atspalvis, neogotikinis karkasas, geometriški karnizai ir raižiniai mansardoje nepaklūsta jokiems logikos dėsniams. Viskas dvare harmoninga, jis net geba išvengti įmantraus kūrinio etiketės“, – nuomonę dėsto S.Khan.
Šiandien ant jūros kranto esančiame Padastės dvare įsikūręs prabangus viešbutis ir SPA centras, įrengti 24 apartamentai, kuriuose galima įgyvendinti savo bajoriškas fantazijas. Viešbutis priklauso mažų prabangių viešbučių kategorijai ir yra vienintelis toks viešbutis Estijoje.
Dvare įsikūręs ir vienas geriausių Estijos restoranų, pelnęs net tarptautinę šlovę – „Alexander“. Elegantiškoje oranžerijoje, kuri žiemą pavirsta didžiuliu sniego burbulu, darbuojasi šefas iš Danijos, svečiams siūlantis Prancūzijos virtuvės rafinuotumu persmelktą iš vietos ingredientų pagal Šiaurės receptus pagamintų patiekalų meniu.
Pasižvalgiusi po dvaro teritoriją, S.Khan nuskubėjo susipažinti su kitomis Muhu salos įžymybėmis. Pirmiausi ji pasuko į Koguvos žvejų kaimą, kur įsikūręs Muhu etnografinis muziejus po atviru dangumi – geriausiai išsilaikęs XIX a. Estijos kaimelis. Negrįstas kaimelio gatves supa storo samanų sluoksnio apgaubtos akmeninės tvoros, už kurių vis dar stovi pajuodę namai šiaudiniais stogais, o šalia jų – tradicinės medinės valtys. Be to, kaimelio uoste laukia tūkstančio metų senumo burlaivio kopija.
Kita stotelė – Muhu salos sostinė Liva, kurioje ant pagoniškos šventyklos liekanų stovi Šv. Kotrynos bažnyčia. Liva tinkama vieta ir suvenyrams įsigyti. Štai S. Khan sužavėjo kvapnaus kadagio medžio padėklai ir juoda vilnos skrybėlė, siuvinėta tradicinėmis Muhu gėlėmis.
Muhu saloje yra įsikūrusi ir stručių ferma, kurioje galima išvysti net tris neskraidančių paukščių rūšis – stručius, nandu ir emu.
Visgi, bene didžiausia įdomybė tiek salos gyventojams, tiek atvykėliams, pasak S. Khan, yra kasmetinė Senovinių laužų naktis, minima salos pakrantėse. Šiemet įspūdinga šventė vyks rugpjūčio 29 d.
Anksčiau laužų naktis buvo rengiama dviem atvejais: siekiant įspėti žmones, jog artinasi priešai arba parodyti kelią jūroje esantiems žvejams. Šiandien šio šventės prasmė kita – ja siekiama parodyti žmonių vienybę, dalinimąsi viena Baltijos jūra, kartu tai – graži tradicija atšvęsti vasaros pabaigą.
