Nepasakosiu apie visą parodą, tačiau norėčiau pasidalinti kai kuriomis maloniomis akimirkomis iš šios mugės.
Maloniai nustebino Madeiros paviljono gidas Audrius Laukevičius. Klausiu, o kaip ten su Kolumbu reikalai? Sako, kad Kristupo Kolumbo, galimai jo tėvo Vladislovo Varniečio, Jogailaičio, palaikai iš Madeiros išvežti į Portugaliją DNR tyrimams...
Amerikos piliečio, žurnalisto ir tyrinėtojo Manuelio Rosos versija ir jo knyga „Kolumbas. Atskleistoji istorija“ nurodo, kad Kolumbas buvo Jogailaitis. Tai pasiekė mokslininkus, todėl, tariamai Vladislovo Varniečio, pasivadinusio Henriku Vokiečiu, palaikai dabar išvežti tyrimams. Norėčiau, kad tai būtų įrodyta.
Ponas Audrius buvo susitikęs su rašytoju, pats įsijungęs į tą tyrinėjimų fazę ir atradęs daug artefaktų, kur matomas ryšys tarp Kolumbo ir Jogailaičių dinastijos. Tai dar neįrodyta, bet masina lietuvių apsilankymą Madeiroje.
Lietuvos savivaldybių paviljonas buvo gražus, čia nieko neatimsi. Savivaldybės kvietė Lietuvos žmones keliauti po gimtąją šalį ir atrasti dar neaplankytas vietas.
Aukštumoje atrodė Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė, Prienų kraštas, „Levandų uostas“ ir daugelis kitų savivaldybių atstovų, visi jie tikri patriotai ir savo šalies mylėtojai, todėl malonu buvo ne tik pasižiūrėti į jų stendus, tačiau ir paragauti siūlomų vaišių – duonos bei kito kulinarinio paveldo skanėstų.
Didelį malonumą suteikė pokalbiai su keliautojais, kuriuos moderavo Dalia Smagurauskaitė. Ypač gražus buvo „Vieškeliu dundant“ tinklaraščio įkūrėjos Ados Alejūnaitės pasakojimas apie užmirštas ir mažiau lankomas Lietuvos vietoves. Tai tiesiog atgaiva dūšiai, kai girdi, jog mūsų nedidelėje Lietuvėlėje dar yra tokių vietų.
Gražiai pasirodė ir užsienio svečius mūsų šalį aplankyti kvietė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuris lankytojams pristatė didžiausią Lietuvos kultūros renginį – 2024 metais šimtmetį minėsiančią Dainų šventę!
Dainas iš šventės repertuaro atliko Vilniaus miesto mišrus choras „Sonoros“, meno vadovė ir dirigentė Valerija Skapienė. Pučiamųjų instrumentų koncertą „Vario audra“ atstovavo Vilniaus universiteto pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava“ ir jo linksmieji muzikantai su meno vadovu ir vyr. dirigentu Albinu Kučinsku priešakyje. Netikėtą pasirodymą „Adventur“ parodoje surengė ir žiūrovus šokdino Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ ir Kirtimų kultūros centro tautinių šokių ansamblis „Vilniaus pynimėlis“.
Čekų kelionių paviljonas man pasirodė pats nuoširdžiausias – lietuviškai kalbanti, Vilniaus universitete baltistiką baigusi lenkaitė iš Varšuvos Marta Grzesiak maloniai kvietė apsilankyti Čekijoje. Stebino jos taisyklinga lietuvių kalba – taip nedaugelis užsieniečių sugeba.
Ji papasakojo apie Moravijos dvasinį centrą – Olomoucą, universitetą, iš kurio jėzuitai atkeliavo į Vilnių, apie Čekijos UNESCO objektus, Karlovi Varai regioną, Čekijos Šveicariją, kalnus ir industrinį paveldą. Čekija, kaip ir Lenkija, mums artimai pasiekiamos ir todėl mūsų keliautojų mielai lankomos.
Kelionės – tai žmonijos civilizacijos progreso dalis, tačiau ar visuomet keliautojai nešė humanizmą? Tai jau kita medalio pusė. Ar keliautojai tolygūs užkariautojams? Norėtųsi tikėti, kad turizmas yra perspektyvus pasaulio šalių ambasadorius ir jis atlieka tokį vaidmenį, nes XXI amžius – tolerancijos ir pažinimo era.
Visgi šiandien skristi aplink pasaulį yra pavojinga ir tai riboja keliautojų planus. Yra zonų, kur vyksta konfliktai, karas, krenta pašaunami lėktuvai su taikiais keliautojais. Norėtųsi tikėti, kad tai netrukus pasibaigs ir galėsime keliauti be išimčių visur ir saugiai.
Turizmo parodos pasaulyje yra populiarios ir gausiai lankomos, nes čia gali pasirinkti ne tik norimą kelionės maršrutą, bet ir susipažinti su nauju turistiniu inventoriumi, įsigyti naujų žemėlapių ar informacijos apie rūpimus kraštus.