Daugiau mėlynų vėliavų nei Lietuvoje ir Estijoje kartu
Jūrmalą sudaro keliolika kultūrinių-istorinių miesto centrų, žymiausios ir populiariausios – Majorai (Majori), Dzintarai, Dubultai, Buldurai ir kt. Nuo XIX a. šios tuo metu dar buvusios žvejų gyvenvietės tapo kurortais. Pakrantėje, kuri driekiasi daugiau nei 20 km, vanduo seklus, todėl labai tinka ilsėtis šeimoms su vaikais, vandens sūrumas Rygos įlankoje du kartus mažesnis nei Baltijos jūroje, taip pat čia mažesnis vėjas ir aukštesnė oro bei vandens temperatūra.
Paplūdimiuose yra aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos. 2018 m. gegužę buvo skelbiama, kad Jūrmalos paplūdimiuose yra daugiau mėlynų vėliavų nei Lietuvoje ir Estijoje kartu sudėjus – 7 maudymosi vietose prie jūros ir aštuntoje – jachtų uoste prie Lielupės upės (iš viso maudymosi vietų yra 12).
1838 m. Kemeriai tapo žinomi kaip Rusijos imperijos valstybinis kurortas dėl čia esančių mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkinių. Kurortas su poilsiaviete pradėjo plėstis 1877 m. atsiradus geležinkelio linijai „Ryga–Tukumas“. Iki tol nuo 1844 m. iš Rygos ir Jelgavos į Jūrmalą buvo galima atplaukti garlaiviu. Nuo 1946 m. iki 1959 m. Jūrmala buvo pripažinta kaip Rygos rajonas, vėliau jį sujungus su Sluoka ir Kemeriais Jūrmala tapo atskiru miestu.
Miestas garsėja medine architektūra, nes XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Jūrmaloje dauguma pastatų buvo statomi iš medžio – juos projektavo Baltijos vokiečių ir latvių architektai, keletas šios srities specialistų iš Rusijos, Suomijos ir kitų valstybių. Pastatų langus, stogus, fasadus puošia medžio raižiniai, kartais – bokštai, tokiuose pastatuose įsikūrę ir gyvenamieji namai, ir viešbučiai.
Daugiau negu 4000 pastatų įtraukti į istorinių miesto pastatų sąrašą, numatyti griežti reikalavimai jų rekonstrukcijai, galbūt todėl Jūrmaloje nemažai apleistų, parduodamų tokio tipo namų. Architektūros paminklų sąraše yra 408 pastatai, 7 iš jų sudaro bažnyčios ir cerkvės, iš viso mieste yra 11 katalikų, liuteronų ir stačiatikių maldos vietų.
Kuriuos muziejus verta aplankyti
Jūrmalos miesto muziejus, nors ir nedidelis, vadinamas vienu moderniausių Latvijoje, ekspozicija supažindina su kurortinio miestelio istorija nuo XIX a. pab. Ekspozicija „Vaikai kurorte“, kurią sudaro žaidimai, žaislai, nuotraukos ir knygos, sužadins vaikystės prisiminimus, muziejuje šeimų laukia įvairios interaktyvios veiklos, vaikų – kūrybiniai renginiai ir veiklos, kasmet čia surengiama apie 30 įvairių parodų.
Jūrmalos gamta teikė įkvėpimą ir menininkams – dabar tuose namuose, kur kadaise gyveno latvių poetai Rainis (Janis Pliekšans) ir Aspazija (Elza Ruozenberga) įrengti muziejai. Dubultuose – Aspazijos, kuriame poetė praleido paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį, muziejus laukia lankytojų (nemokamai), čia vyksta poezijos skaitymai, paskaitos ir kiti renginiai. Aspazijos name atkurtas to meto interjeras persipina su šiuolaikinės technikos kuriamais intarpais – hologramomis (pavyzdžiui, virtualiais name gyvenančiais „katinais“) ar interaktyviais žaidimais. Poetų vasaros sodyboje (memorialiniuose kambariuose) Majoruose eksponuojama asmeninė metininkų biblioteka, kiti daiktai, paroda, skirta jų gyvenimui ir kūrybai. Bilieto kaina suaugusiesiems – 2 Eur.
Beje, viena šiuolaikinio meno galerija įsikūrusi neįprastoje erdvėje – Dubultų geležinkelio stotyje.
Ragakapos gamtos parke veikia muziejus po atviru dangumi – XIX a. pajūrio žvejo sodyba: gyvenamasis namas, ratinė su klėtimis, tinklų stoginė, žuvų rūkykla, pirtis ir kt. pastatai, čia atkeliavę iš Jūrmalos žvejų kaimelių, du istoriniai žvejybiniai laivai. Vasaros ketvirtadieniais vidurdienį rūkoma žuvis, čia pat jos galima paragauti, iš anksto užsiregistravę lankytojai kviečiami pasimokyti pinti virves ir nerti tinklus. Muziejaus lankymas nemokamas.
Daugiau nei tik paplūdimys
Jūrmalos gamta – tai ne tik paplūdimys ir pušynai, mieste ir šalia jo yra parkų, pažintinių takų. Didelę teritoriją užimantis Ragakapos gamtos parkas, įkurtas norint išsaugoti senais pušynais apaugusias kopas ir jūros pakrantėje esančią gamtos įvairovę.
Parke yra du pažintiniai takai: vienas iš jų (2 km) veda per pušyną, čia įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija apie gamtą, kraštovaizdį, augalus ir pan., yra suoleliai, o statesnėse vietose – laipteliai, nuo šio tako laiptais galima patekti į kitą pažintinį taką.
Parke randama Latvijoje saugomų augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšių, kai kurie jų saugomi ir Europos Sąjungoje, todėl parkas įtrauktas į saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000.
Dar vienas dėmesio vertas lankytinas objektas, esantis šalia Jūrmalos, yra Kemerių nacionalinis parkas, kuriame yra 8 tūkst. metų senumo didžioji Kemerių pelkė, kurią apžiūrėti galima pasirinkus trumpesnį (1,5 km) arba ilgesnį (3,7 km) takus, ir Sluokos ežeras. Takai, vedantys per pelkę, yra žiediniai, visas grožis atsiveria einant ilguoju, nes būtent šiame maršrute yra pelkiniai ežerėliai ir apžvalgos bokštas, leidžiantis pamatyti vaizdą iš aukštai. Latvijos fotografai labai mėgsta šią vietą, nepriklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų, tačiau gražiausias vaizdas čia atsiveria tekant arba leidžiantis saulei.
Parke galima aptikti 97 rūšis saugomų augalų ir beveik 260 iš 342 Latvijos paukščių rūšių, tarp jų ir tokių retų kaip, pavyzdžiui, juodasis gandras. Kitoje Kemerių pusėje nei pelkė yra Juodalksnių liūno lieptas, kurio ilgis 0,6 km. Gražiausia čia būna pavasarį, žydint purienoms. Lieptas sujungtas su didžiuoju raisto lieptu, vedančiu į istorinį Kemerių parką.
Kemerių kurortinis parkas ir jame esantys takeliai palei upę suprojektuoti ir pradėti kurti 1839 m., po beveik 100 m. netoliese pastačius viešbutį įrengtas gėlynas, pievelė ir alėjos. Gydytojai pasivaikščiojimus parke skirdavo kaip gydomąją procedūrą. Tilteliai per upę pavadinti labai romantiškai – „Atodūsių“, „Užgaidų“, „Muzikinis“ ir kt. Dirbtinai suformuotoje Meilės saloje pastatyta akmeninė rotunda vietoj kadaise čia stovėjusio medinio paviljono su raižiniais, sugriauto pirmojo pasaulinio karo metu, dar vienas paviljonas yra prie šaltinio „Drieželis“.
Pramogų parkai
„Dzintaru“ miško parkas tinka ir aktyvaus, ir ramaus poilsio mėgėjams – parke yra žaidimų aikštelės įvairaus amžiaus vaikams, riedutininkų ir pėsčiųjų takai, riedlenčių parkas ir gatvės krepšinio aikštelės, 33,5 metrų aukščio apžvalgos bokštas.
Šiame miško parke esantis nuotykių parkas „Jūrmalos tarzanas“ pritaikytas įvairaus amžiaus lankytojams, jame yra keturios skirtingo sudėtingumo ir aukščio trasos – žalioji, mėlynoji, raudonoji ir juodoji. Nuotykių parke įrengta šiuolaikiška saugumo sistema, neleidžianti eiti, jei nesi prisisegęs. Apsilankymas kliūčių trasoje 3–6 m. vaikams kainuoja 7 eurus, 6–9 m. 10 eurų, 10–17 m. paaugliams 15 eurų, o suaugusiems – 20 eurų. Nuotykių parkas dirba kasdien 10–20 h.
Nuo blogo oro ar šalto įlankos vandens poilsiautojus išgelbės Lyvų vandens parkas – didžiausias uždaras vandens parkas Šiaurės Europoje. Jame daugiau nei 20 čiuožyklų ir daugiau nei 10 skirtingo gylio ir dydžio baseinų, 4 pirtys, SPA zona, druskos kambarys, burbulinės vonios ir kaina. Apsilankymas suaugusiam kainuoja 25,5 Eur.
Birželio 23 d. Kaugurų ir Melužų paplūdimiuose bus švenčiamos Joninės, liepos 6 d. Majoruose vyks Juomo gatvės šventė, liepos 13 d. – Jūros šventė Melužuose, rugpjūčio pabaigoje – Dzintaru koncertų salėje muzikos mylėtojų lauks Jūrmalos festivalis.
