„Tai, kad darbo daug – labai gerai. Tačiau jau daugybę metų neišsprendžiamos ir kelios problemos, kilusios iš esmės dėl to, kad gidai pavaldūs tik Ūkio ministerijai, o šioms problemoms spręsti reikia ir kitų ministerijų įsikišimo“, – sako Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras.
Artėjant naujam turistiniam sezonui šios problemos paaštrėja, nes gidams pasidaro aktualu, kaip reikės dirbti.
„Niekaip neišeina susitarti su Mokesčių inspekcija. Didžioji dalis sąjungos narių gidais dirba geriausiu atveju 4–5 mėnesius per metus. O kitu metu dirbame kitus darbus, kuriuose esame apdrausti darbdavių. Norėdami dirbti gidais turime turėti verslo liudijimus. Tačiau įstatymai numato, kad per metus galime uždirbti tik 4500 Eur. Tai yra visiškas anekdotas. Kai viršijama ši suma, esame „permetami“ į individualią veiklą. T.y. turime susimokėti visus mokesčius. Taip išeina, kad mūsų nuolatinė darbovietė moka už mus mokesčius, o tada mes patys dar kartą juos mokame, nes užsiimame individualia veikla. Išeina dvigubas apmokestinimas“, – kalbėjo nemažos dalies Lietuvos gidų interesams atstovaujantis L.Daubaras.
Pasak jo, dėl šios problemos ne kartą kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, informuotas ir Turizmo departamentas. Tačiau sprendimo nerasta.
„Visąlaik gauname atsakymą, kad turime kreiptis kitur (o kur – neaišku)“, – teigė pašnekovas.
Ne ką mažiau opi yra ir kita problema – žmonės, turintys teisę dirbti gidais.
„26 metus kalbame apie teisinę valstybę, bet mūsų veikloje iki to – toli gražu. Yra daug įstatymų, kurie yra teisiškai niekiniai. Gido profesija Lietuvoje reglamentuota – Turizmo įstatyme aiškiai apibrėžta, kas gali dirbti gidu: žmonės, turintys licenciją, išduotą Turizmo departamento. Taip pat šiame įstatyme aiškiai nurodyta, kas yra ekskursija. Tai – objektų lankymas pagal numatytą tvarką. Šie apibrėžimai įtvirtinti Turizmo įstatyme dar 1998 metais.
Tačiau 2005 metais švietimo ir mokslo ministras išleido įsakymą, kuriame ekskursija apibūdinama jau kitaip – pagal šį dokumentą ekskursiją gali vykdyti ne tik gidas, bet ir mokytojas. Jiems tereikia turėti pažymą, jog gali organizuoti turistinius renginius. Tokių mokytojų dabar daug. Jie iš mūsų, profesionalų, atima nemažą kąsnį. Kai apie tai papasakojau Turizmo departamentui, nustebinau – jie nežinojo apie Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, leidžiančią ekskursijas vesti ir mokytojams“, – pasakojo Lietuvos gidų sąjungos vadovas.
Dėl ministerijų nesusikalbėjimo kyla ir dar viena problema, su kuria susiduria gidai, – mokama akreditacija.
„Kai kurie muziejai neleidžia mums pas juos vesti ekskursijų, jei nesi dalyvavęs mokamuose mokymuose. Išklausius juos išduodamas terminuotas leidimas vesti ekskursiją. Mes tikrai nesame prieš tokią tvarką, tačiau abejojame, ar visuose muziejuose ji reikalinga. Sutinku, kad gidams reikėtų dalyvauti mokymuose, kai atidaromas naujas muziejus, pavyzdžiui, Valdovų rūmai. Bet Trakų pilies muziejuje... Juk kai kurie sąjungai priklausantys gidai čia ekskursijas veda 36 metus. O Trakų istorija nepasikeitė per tuos metus! Taigi, mūsų akimis, tai – bandymas užsidirbti. Atrodo, kad tai yra privatus jų muziejus“, – pasakojo L.Daubaras.
Jo teigimu, muziejuose įvestus privalomus mokymus gidams reglamentuoja Kultūros ministerija. O gidai pavaldūs ne jai, bet Ūkio ministerijai.
„Dabar iš esmės mums įtakos turi ir Švietimo ir mokslo, ir Kultūros, ir Ūkio ministerijos. Tačiau susikalbėti ir nustatyti bendrą tvarką turėtų būti jų darbas. Tačiau jos nežino viena kitos sprendimų, įsakymų. Aš jau trejus metus vadovauju gidų organizacijai, atsitiktinai atradau tą švietimo ir mokslo ministro įsakymą ir perdaviau Turizmo departamentui, kuris pavaldus Ūkio ministerijai. Restoranai, viešbučiai – aišku, kaip juos tvarkyti. O mes, kadangi esame „tarpinėje“ sferoje, keliame daug neaiškumų“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Lietuvos gidų sąjunga šiuo metu vienija kelis šimtus gidų. „Oficiali statistika irgi įdomi: 4213 gidų Lietuvoje – tiek išduota gidų pažymėjimų. Tokią informaciją vasario 21 d., minint Tarptautinę gidų dieną, pateikė Valstybinis turizmo departamentas. Bet jo duomenų registravimo bazė nėra iki galo sutvarkyta. Daug registre tebesančių gidų numirė, yra emigravusių. Taigi, čia ne visai tikslūs duomenys. Sakyčiau, kad sezono metu dirba 600 gidų. Tokių, kurie gidais dirbtų nuolat (tarkime, muziejuose), nedaug. Didžioji dalis, kaip jau minėjau, veda ekskursijas turistinio sezono metu“, – pasakojo L.Daubaras.
Visų problemų išspręsti Turizmo departamentas nepajėgus
Valstybinio turizmo departamento pateikti atsakymai apie gidų problemas skirtingi. Departamento specialistų teigimu, kai kurių gidų keliamų klausimų jie išspręsti negali, nes tai – tiesiog ne Turizmo departamento kompetencija.
„Gidų veiklos apmokestinimo, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimai bei jų aiškinimas yra ne departamento ar Ūkio ministerijos, bet Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija“, – nurodė Valstybinio turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Laura Bieliauskienė.
Departamentui esą yra žinoma gidų akreditacijų muziejuose problema, t.y. kad kai kurie nacionaliniai muziejai yra nusistatę privalomą akreditaciją gidams, turintiems Departamento išduotą pažymėjimą.
„Departamento žiniomis, akreditacija yra suteikiama tik išklausius muziejų rengiamus kursus, o tokia muziejų tvarka nustatyta remiantis kultūros ministro įsakymu. Pažymėtina, kad Turizmo įstatyme akreditacijos gidams nėra numatytos“, – sakė Turizmo departamento atstovė.
Spręsti šią problemą ketinama papildant Turizmo įstatymą. T.y. greičiausiai gidams vis dėlto bus privaloma išklausyti mokamus kursus, jei jie norės vesti ekskursijas tam tikruose muziejuose.
„Siekiant išspręsti gidų akreditavimo klausimą, būtina Turizmo įstatyme įrašyti nuostatą, įpareigojančią Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją patvirtinti gidų akreditavimo tvarką muziejuose bei gamtos ir kultūros paveldo objektuose ir vietovėse, kur ekskursijos galimos tik su gidu. Departamentas yra kreipęsis į Kultūros ministeriją dėl gidų akreditavimo klausimo išaiškinimo. Siekiant optimaliausio sprendimo dėl gidų akreditacijų artimiausiu metu planuojama kviesti Kultūros ministerijos bei gidus vienijančių institucijų atstovus diskusijai prie apskritojo stalo“, – sakė L.Bieliauskienė.
Kalbėdama apie mokytojų vedamas ekskursijas, Departamento atstovė patarė atkreipti dėmesį į tai, jog už tai jie neturėtų gauti užmokesčio.
„Kaip teisingai pastebėta, Turizmo įstatyme yra apibrėžta ekskursijos sąvoka, t.y. trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas. Atkreipiame dėmesį, kad gidai, teikdami ekskursijų paslaugas, suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves. Gido pažymėjimas šiai veiklai vykdyti yra reikalingas tik objektuose ir teritorijose, kurios numatytos teisės aktuose. Gidas už suteiktas ekskursijų paslaugas gauna ekonominę naudą, t.y. jis teikia mokamas paslaugas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip per 20 metų pasikeitė mokyklinės ekskursijos?
Mokytojas, vesdamas ekskursiją mokiniams, ekonominės naudos negauna. Mokytojų ekskursijų metu teikiama informacija yra skirta švietimo programų įgyvendinimui ir mokinių žinių gilinimui, siejant teorines žinias su realiais objektais ar vietovėmis.
Dėl šių priežasčių manome, kad mokytojų organizuojamos ekskursijos ir išvykos neturėtų būti reglamentuojamos Turizmo įstatymu, nes pagrindinis (ir neatlygintinas) jų tikslas yra praktinis švietimo programose dėstomų dalykų pažinimas“, – teigė Valstybinio turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistė.
Tais atvejais, kai mokytojai, neturėdami gido pažymėjimo, objektuose ir teritorijose, kurios yra apibrėžtos teisės aktuose, vestų ekskursijas turistams ir gautų už tai ekonominę naudą, tai jau būtų traktuojama kaip nelegali gido veikla. Ir už tai grėstų įstatyme numatytos baudos.
