Gidai dažnai pavadinami šalies ambasadoriais. Lietuvos gidų sąjungos vadovas Linas Daubaras teigia, kad šalyje yra maždaug 4500 žmonių, kuriems išduotas gido pažymėjimas. Sąjunga vienija 7 Lietuvos regionines gidų organizacijas – 3 sostinėje, 2 Kaune, po vieną Klaipėdoje ir Druskininkuose. „Aktyviai sezono įkarštyje dirba apie 600 Lietuvos gidų, – skaičiuoja sąjungos vadovas ir priduria, kad ekskursijas Lietuvoje gali vesti ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, kuriems tereikia pranešti apie tokį savo ketinimą. Lygiai tą patį Europos sąjungos šalyse gali daryti ir lietuviai.
Iš gidų pasakojimų keliautojai parsiveža įspūdį apie šalį. Ekskursijose jie ne tik klausosi, bet ir patys daug klausia. „Geram gidui vien istorijos ar kultūros žinių neužtenka, jis turi suvokti šalies ekonominę ir politinę situaciją, štai kodėl Gidų dienoje klausysimės pranešėjų iš „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“.
Gidų suvažiavimas atsilieps ir į šių metų tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2020“ sveikatingumo temą. Gidė Henrieta Miliauskienė pasakos apie lėto turizmo atsvarą masiniam turizmui, bus kalbama apie tai, kokios naudos sveikatai atneša kelionės ir žygiai gamtoje.
Netikėtas požiūris, ritualai, ceremonijos, degustacijos, teatras gatvėse, varžybos, smagios užduotys, konkursai, protų mūšiai, – kokių tik naujų formų savo ekskursijoms neprigalvoja gidai. Apie pačius geriausius gandas sklinda iš lūpų į lūpas, keliautojai jų pavardėmis dalijasi internete.
Prieš ketverius metus gidas Albertas Kazlauskas su žmona Viktorija pradėjo originalių pasivaikščiojimų gryname ore iniciatyvą „Gatvės gyvos“. Tuomet jiedu nemanė, kad ateis laikas, kai ekskursijas reikės vesti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Šiandien Viktorija Bružaitė – viena populiariausių su vaikais po miestų gatves vaikščiojančių gidžių. Atrodo, ji ne tik augina naują, smalsių turistautojų kartą, bet ir atitraukia vaikus nuo kompiuterių ekranų, išvilioja į gryną orą ir kviečia pažinti miestą vaikščiojant. Paklausėme Viktorijos, ar vaikai lengvai pasiduoda tokioms vilionėms ir ko jie tikisi iš pasivaikščiojimų po miestų gatves?
- Šių metų kelionių paroda „Adventur“ kviečia kalbėti apie sveikatos turizmą. Jūs kviečiate vaikus į lauką bet kokiu oru, raginate judėti ir semtis žinių. Kuo ypatingos ekskursijos vaikams?
- Visada sakau, kad sukurti ekskursiją vaikams yra daug sunkesnis kūrybinis darbas! Ekskursija vaikams – lyg mini spektaklis, kiekvienoje maršruto stotelėje būtina sugalvoti užduotį ar patirtį. Turime ir savo rekvizitų rinkinį – lupos, padedančios iš arčiau pažvelgti į išraižytas Vilniaus universiteto bibliotekos duris, dėžutė macų, kurių paragavęs mėgini spėti, iš ko žydai kepė savo duonelę. Lego kaladėlės, kad galėtum pastatyti savo gotikinę sieną...
Pasivaikščiojimo formatas reikalauja ir fizinės ištvermės, taigi ekskursijas rengiame vaikams nuo 5 metų.
- Kaip jums pasiseka suvaldyti neklaužadas, kurie kartu vaikšto, bet ne visada klauso?
- Užduotys, žaidimai, galimybė paragauti, paliesti įtraukia ir tuos vaikus, kurie nelabai noriai klausosi. Net jei gido pasakojimas jiems atrodo neįdomus, kai šis ištraukia maišelį, kuriame guli kažkas paslaptingo, visi suklūsta. Gidai, kaip ir mokytojai, taiko pedagoginius metodus – ekskursijos pradžioje susitariama, koks ženklas ką reikš.
Temos mūsų žygiuose po gatves varijuoja nuo viduramžių senamiesčio tyrinėjimo iki modernizmo architektūros, nuo žaismingų legendų iki rimtesnio pasivaikščiojimo Nepriklausomybės signatarų pėdsakais. Vyresnio amžiaus moksleiviams ekskursija neretai virsta orientaciniu žaidimu – patiems atrasti miestą, spręsti užduotis ir varžytis daug įdomiau, kad ir kokią temą jie tyrinėtų.
Nenorime, kad ekskursija taptų tiesiog linksma pramoga. Keliaudami vis prisimename, ką girdėjome anksčiau ir prašome vaikų prieš kelias minutes girdėtą faktą susieti su nauja informacija. Jei prie Valdovų rūmų kalbėjome apie Renesansą, tai Unitų kiemelyje, prie arkų, būtinai paklausime, kokį gi čia jie architektūros stilių mato?
- Kur ieškote istorijų? Ar visada pasiteisina žinomos legendos, ar vaikai nori sužinoti kažką visiškai naujo?
- Populiarių legendų stengiamės vengti – vos tik pradedi jas pasakoti, vaikai sako – nuobodu, viską jau žinome. Todėl ekskursijose pasakojame mažiau žinomas istorijas, vedame vaikus į gatveles ar kiemelius, kur jiems dar neteko lankytis, atkreipiame jų dėmesį į paslėptus užrašus ant sienų, kadaise šuniuko paliktą įspaudą plytose. Gidai nuolat skaito naujausius istorijos, kultūros leidinius vaikams ir suaugusiems, netikėtų atradimų atskleidžia kaimynystėje gyvenantys žmonės.
- Kaip jums pavyksta nelabai įdomų objektą paversti įdomiu? Kur paprastai dedate akcentus?
- Objektą įdomiu paverčia istorijos, kontekstas, kuriame jis apgyvendinamas. Net jei kartais atsiduriame prie iš pažiūros pilko, nepatrauklaus pastato, nuobodulį išsklaido archyvinės fotografijos, čia gyvenusių žmonių istorijos, tuo laikotarpiu jų turėti daiktai, klausyta muzika, o gal net jų sukurtos poezijos eilutės. Stengiamės įtraukti skirtingus pojūčius – klausą, lytėjimą, skonį.
- Ar Vilniuje ir Kaune esama daug gidų, kurie veda ekskursijas vaikams?
- Tikrai ne kiekvienas gidas gali vesti ekskursijas vaikams. Patirtis stovyklose ir vaikų būreliuose čia itin praverčia. Svarbiausias aspektas labiau asmeninis – geras gidas vaikams turi būti charizmatiška, kūrybiška, įkvepianti asmenybė.
Sausio 24–26 dienoms „Litexpo“ kongresų ir parodų centre vyksianti tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“ gidus kviečia į Gidų dieną ir Lietuvos gidų suvažiavimą.