Nuo dėl koronaviruso pandemijos suvaldymui paskelbtų draudimų turizmo verslas nukentėjo itin skaudžiai. Kelionių pardavimai tapo kone nuliniai, o keliones anksčiau įsigiję klientai reikalauja jų grąžinimo. Kelionių organizatoriai už atšauktą kelionę pinigus turi grąžinti per 14 d. Seimas norėjo šį terminą pratęsti iki pusmečio, tačiau prezidentas tokias pataisas vetavo. Dabar parlamentarai dar kartą ketina ilginti šį terminą – iki 3 mėnesių.
„Nėra taip, kad kelionių organizatoriai laiko ir neatiduoda keliautojų pinigų, jie tiesiog dabar jų neturi“, – 15min praėjusią savaitę sakė Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė. Teigta, kad bendrovės net nekalba apie pelną – kelionių organizatoriai tiesiog prašo pagalbos tam, kad galėtų išsilaikyti ir nebūtų priversti skelbti bankroto.
Tačiau „Kidy Tour“ antradienį pareiškė, kad tokie pareiškimai apie finansinę kai kurių organizatorių būklę – „fatalistinės ir labai hiperbolizuotos žinutės“.
„Kidy Tour“: pinigų prašoma „pravalgymui“
„Net tokioje situacijoje didieji kelionių organizatoriai, taip pat ir „Kidy Tour“, neturi moralinės teisės prašyti valstybės paramos, nes tai tiesiog iškreiptų turizmo rinką“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai cituojamas bendrovės vadovas Gvidas Aukštuolis.
Jo teigimu, kelionių organizatoriai esą reikalauja valstybės paramos „ne tam, kad atsiskaitytų su klientais, o tam, kad turėtų lėšų „pravalgymui“, kitaip tariant, patalpų, automobilių, kito turto išlaikymui.
„Avia Solutions Group“, kuriai priklauso „Kidy Tour“, atstovė Vilma Vaitiekūnaitė 15min plačiau pakomentavo bendrovės poziciją. „Visi didieji kelionių organizatoriai turi veiklos draudimus, kurie garantuoja, kad jeigu įvyksta kažkoks kataklizmas, jie galės atsiskaityti su keliautojais. Kitas dalykas – yra dar ir bankinės garantijos.
Iš esmės kelionių organizatoriui nereikalingi savi pinigai, kad jis galėtų atsiskaityti su keliautojais, net jeigu visiems iki vieno reikėtų tuos pinigus išmokėti. Tai šituo atveju kam yra reikalinga – tai yra infrastruktūros išlaikymui. (...) Jie pozicionuojasi taip – jeigu išmokės (klientams – red.), tada bus problema. Nieko panašaus“, – teigė V.Vaitiekūnaitė.
Lietuvoje yra apie 400 kelionių organizatorių, visų jų įsipareigojimai keliautojams siekia 31 mln. eurų.
LTA vykdomoji direktorė M.Plepytė-Rainienė 15min aiškino, kad specialūs draudimai, kuriuos turi visi kelionių organizatoriai, pinigus grąžinti klientams leistų nemokumo atveju. „Tai užtikrina, kad visos keliautojų įmokos yra saugios. Draudimai ir bankų garantijos galioja taip pat išduodamiems kelionių kuponams. Bankrotų atveju klientai taip pat atgautų savo įmokas, tik tai neabejotinai užtruktų dėl ilgai trunkančių procedūrų“, – teigė ji.
Kaltina naudojantis klientų teisiniu neraštingumu
„Kidy Tour“ užkliuvo ir kitų organizatorių žinutės klientams, kad pinigų per 14 dienų jie kol kas nusprendė negrąžinti – laukia tolesnių Seimo sprendimų dėl termino pratęsimo. V.Vaitiekūnaitė teigė, kad organizatoriai esą naudojasi teisiniu pinigus susigrąžinti norinčių klientų neraštingumu.
„Pakeitimai nepriimti, likęs dviejų savaičių pinigų grąžinimo laikotarpis. Organizatoriai motyvuoja tuo, kad sprendimai yra negalutiniai, dar yra pateikti nauji teisės aktai, situacija nėra galutinė, – aiškino „Kidy Tour“ atstovė. – Bet galiojantis teisės aktas yra toks, kuris juos įpareigoja grąžinti pinigus per tą terminą. Tai, kad kažkur Seime guli pataisos, niekaip nekeičia kelionių organizatoriaus įsipareigojimo ir prievolės grąžinti pinigus galiojančia teisės aktų numatyta tvarka.“
„Kidy Tour“, anot jos, savo klientams grąžina pinigus, o kuponus, kuriuos yra įteisinęs Seimas, siūlo tik tuomet, jeigu to pageidauja klientas.
„Mes stebime situaciją, nesistengiam niekam meluoti, kaip jūs čia spalio mėnesį kažkur važiuosit, nes net didžiausios pasaulio bendrovės negali užtikrinti, kad nebus antros bangos ir tikrai galėsime važiuoti“, – sakė V.Vaitiekūnaitė.
Būtent pinigų grąžinimo klientams terminą už dėl pandemijos atšauktas keliones LTA vadina viena svarbiausių priemonių padedant turizmo verslui. Nors termino pratęsimas pažeistų Europos Komisijos direktyvą, tokius žingsnius yra žengusios ne viena ES šalis, argumentavusi, kad dabar yra išskirtinės aplinkybės.
„Šis prašymas remiamas tuo, kad esamas reglamentavimas nėra pritaikytas tokioms situacijoms, kokią turime šiandien. Jo esmė – prašymas atidėti įsipareigojimus klientams ilgesniam laikui nei įprastai“, – aiškino M.Plepytė-Rainienė.
Ji pabrėžė, kad asociacija pasisako už tvarias pagalbos priemones – tokias, kurios kuo mažiau kainuotų valstybei ir maksimaliai padėtų verslui. Šis, LTA vadovės žodžiais tariant, jau atliko daugybę žingsnių savo iniciatyva, kad prisitaikytų prie dabartinių aplinkybių.
LTA su Vyriausybe yra užmezgusi dialogą, tačiau kol kas komentuoti pagalbos turizmo verslui plano nepanoro – tą žada padaryti tada, kai jis bus pristatytas viešai.
V.Vaitiekūnaitė patikino, kad „Kidy Tour“ neturi planų naudotis šiuo planu.
Didesnė problema – mažosioms kelionių agentūroms?
„Kidy Tour“ teigia, kad daugiau pagalbos reikia ne tik didiesiems kelionių organizatoriams, o kelionių agentūroms, kurios pačios išvykų neorganizuoja, o tik parduoda kitų sukurtus paketus.
„Gelbėsime didelius, o mažiukams duosime mirti“, – 15min komentavo V.Vaitiekūnaitė.
„Kadangi šiuo laikotarpiu nėra sudaroma naujų sutarčių, ir kelionių pardavėjai negauna jokių pajamų, kurios neretai yra tik komisiniai, gauti iš kelionių organizatoriaus, pardavus jų organizuojamas keliones, todėl jiems ši krizė yra išgyvenimo žaidimas. Todėl valstybės parama pirmiausiai turėtų pasiekti mažuosius kelionių agentus“, – pranešime spaudai cituojamas bendrovės vadovas G.Aukštuolis.
Gelbėsime didelius, o mažiukams duosime mirti, – komentavo V.Vaitiekūnaitė.
LTA: turizmas nukentėjo bene labiausiai
Su tokiais kaltinimais, esą rūpinamasi tik didžiaisiais kelionių organizatoriais, nesutinka kiti turizmo verslo atstovai. Taip pat tikinama, kad turizmo verslo padėtis koronaviruso sukeltos krizės metu – visgi išskirtinai prasta.
„Karantinas ir kelionių draudimas paveikė visus turizmo rinkos dalyvius. Tiek išvykstamojo, tiek ir atvykstamojo bei vietinio turizmo, – 15min komentavo Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė. – Tad projektuojant paramos turizmo sektoriui priemones reikia įvertinti visus tris segmentus ir užtikrinti, kad ji būtų nukreipta į visus sektoriaus dalyvius – ne tik kelionių organizatorius bei agentūras, bet ir apgyvendinimo bei maitinimo įstaigas bei kitus.
Žinoma, kelionių organizatorių atsiskaitymo su vartotojais problema itin aktuali dėl išskirtinio teisinio reglamentavimo bei nemažos finansinės apimties, tad čia vyriausybės pagalba – tokia kaip beprocentės paskolos – yra itin svarbi.“
Turizmas patiria nuostolių ne dėl savo netinkamos veiklos, o viruso sukeltos pandemijos ir įvestų ribojimų ištikusiai krizei valdyti, – aiškino M.Plepytė-Rainienė.
LTA vykdomoji direktorė 15min teigė, kad nors pandemija neigiamai paveikė daugumą verslo sričių, tačiau turizmą – bene labiausiai. „Tai suprasdamos, daugelis Europos valstybių jau priėmė pagalbos verslui sprendimus, tad natūralu, kad to tikimasi ir iš Lietuvos valstybės institucijų – pirmuosius žingsnius jos jau daro“, – sakė ji.
„Turizmas šiandien patiria nuostolių ne dėl savo netinkamos veiklos, o viruso sukeltos pandemijos ir įvestų ribojimų ištikusiai krizei valdyti, todėl natūralu, kad pagalbos tikisi ne tik verslas, bet sprendimų ieško ir valdžios institucijos, norėdamos padėti turizmui išgyventi sunkų laikotarpį ir išsaugoti darbo vietas“, – aiškino M.Plepytė-Rainienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia planą, kaip padėti nuo koronaviruso itin skaudžiai nukentėjusiam turizmo verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis BNS sakė, kad planas numatys ne tik priemones, kaip sumažinti žalą šiam sektoriui, bet ir kaip paskatinti jį persitvarkyti. Paketas, tikimasi, bus svarstomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
