Privatus Mizgirių šeimos muziejus Nidos centre, Naglių gatvėje, atvertas praėjusią vasarą. Tačiau dar buvo tobulinamas.
Savo pasakojimą Kazimieras Mizgiris pradeda nuo pastato istorijos: kone šimtamečiame name veikė Karaliaučiaus srities jaunimo namai. Kurdami muziejų Mizgiriai paliko autentiškas detales – ties balkiais išsaugojo istorinius jaunimo įrašus su pamokymais: „Jei darote meilę, darykite tai lėtai“; „Jei geriate alų – geriau gerkite namuose, ne knaipėje“; „Jei neturi ką pasakyti – geriau patylėk“.
Muziejus, apie kokį svajojo
Mizgirių šeima turi muziejų ir Nidoje, ir Vilniuje. Tačiau, kaip patys sako, – daugiau klasikinio tipo. Šeima sukaupusi didelę gintaro ir meno dirbinių kolekcijas.
„Suvokėme, kad tas kolekcijas turime tvarkyt taip, kad pagarbiai liktų po mūsų mirties. Supratome, kad vaikams neturime primesti tokių iššūkių. Taip kilo mintis, kad turime įsigyti pastatą rimtoje vietoje. Nemanėme, kad tokius iššūkius prisiimsime. Įsivaizdavome, kad šiais laikais tik spragteli pirštu – juk turime daug specialistų – kurie ateis ir padės“, – žurnalistams pasakojo V.Mizgirienė.
Šeima kreipėsi į garsius projektuotojus iš JAV, kūrusius ne vieno muziejaus koncepciją. Kartu dirbo apie 1,5 metų, projektas kainavo, kaip teigia Mizgiriai, „didelius pinigus“. Lietuvių šeima suprato, kad tokio muziejaus, kokį projektavo amerikiečiai, nenori. „Jis buvo toks dizaineriškas, šviesus, priminė Palangos gintaro muziejų. Toks teisingas muziejus, o mes įsivaizdavome kitaip“, – pasakojo K.Mizgiris.
Būdami patys menininkais, jie norėjo meniško muziejaus. Būtent šis žodis „meniškas“ vis kliuvo projektuotojams. Galop, kai atrodė, kad nieko nebepavyks iš bendradarbiavimo, amerikiečiai atsiuntė kolegą į Lietuvą.
„Norėjome, kad muziejus jungtų garsą, vaizdą ir jausmą. Jų projekcijose buvo tik vaizdas“, – prisiminė K.Mizgiris.
Vis dėlto bendromis jėgomis pavyko pasiekti išsvajoto rezultato.
Ekspozicijoje – kartą per 600 metų randamas mineralas
Muziejuje vaizduojama iš Skandinavijos vilnijanti upė, nešanti gintarą, vaizdo projekcija pasakoja, kaip maždaug prieš 50 milijonų metų atsirado gintarmedžių miškas. Muziejuje galima paliesti, užuosti, kaip kvepia gintaras. Pamatyti įspūdingos formos, dydžio spalvos, gamtos ar žmonių rankų paliestus mineralus. Visą ekspoziciją lydi interaktyvūs Kazimiero Mizgirio pasakojimai ir fotografijos iš Nidos.
„Gamta ir laikas – du didžiausi alchemikai, milijonus metų trukusio alcheminio eksperimento metu iš paprastų medžio sakų sukūrė nepaprastą elementą. Jie kaitino ir vėsino sakus, svilino juos saulės ir mėnulio šviesoje, skandino vandeny, slėgė po žeme, gludino smiltimis, oksidavo, polimerizavo, hidratavo, dehidratavo, pjudė mikroorganizmais, maišė su žemėmis, vandeniu, oru, ugnim, augalais, net gyvūnais. Gintaras tonuotas trimis šimtais atspalvių. Daug? Neįtikėtinai. Jis skaidrus ir drumstas, pusiau skaidrus, pusiau drumstas, vienspalvis, dvispalvis, daugiaspalvis, raštuotas“, – muziejaus lankytojams pasakoja ekspozicijos kūrėjas.
Vaizdo projekcijos atkuria ir Neringos gimimo istoriją. Neslepiama, kad ši vaizdo projekcija buvo sudėtingiausias darbas.
Suprasti akimirksniu
- Praėjusiais metais Kazimieras ir Virginija Mizgiriai buvo įvertinti Kultūros ministerijos ženklu. Šeima įkūrė Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarė keletą galerijų.
- 2021-aisiais K.Mizgiriui buvo suteiktas Neringos garbės piliečio vardas už nuopelnus ir pastangas garsinant Kuršių neriją, pasitelkus fotografijos meną, parodinę, leidybinę, muziejinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.
- K.Mizgiris su žmona Virginija yra įkūrę gintaro galeriją-muziejų Vilniuje ir Nidoje, Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarę galerijas „Kurėnas“ ir „Kryžių kalnas“, kur per muziejinę, parodinę veiklą išryškino gintaro vertę ir galimybes.
Muziejuje galima išgirsti ir įdomią, daug kam mažai girdėtą istoriją, kaip ties Juodkrante kone 30 metų buvo kasamas gintaras. Vėliau tie patys verslininkai aptiko kur kas didesnę gintaro gyslą – Sembos pusiasalyje, Kaliningrado srityje, kur gintaras pramoniniu būdu išgaunamas iki šiolei.
Antrajame muziejaus aukšte įkurtas simbolinis gintaro kambarys, eksponuojami gintaro meistrų darbai. Galima susipažinti su K.Mizgirio fototechnikos kolekcija. Muziejuje galima išvysti ir unikalų, kaip sako ekspozicijos kūrėjas, tik kartą per 600 metų randamą gintaro gabalą. 3820 gramų sveriantis gintaras buvo rastas ties Danija. Vėliau įsigytas aukcione. Šis gintaras yra didesnis už Lietuvos gintaro muziejuje saugomą saulės akmeniu vadinamąjį gintarą. Šis, beje, buvo ne pajūryje rastas, o iškastas.
Kaip pasakojo antrą vasarą veikiančio muziejaus šeimininkė V.Mizgirienė, didžiausias įvertinimas būna, kai šeimos per atostogas vis grįžta ir grįžta pasigrožėti gintaru.
