Per tą laiką jis dalyvavo ne vienoje įdomioje kelionėje, buvo vienas tarptautinių ekspedicijų „Bolivija-Peru 2005“, „2000 km istorijos“ organizatorius. Keliavo pėsčiomis, dviračiais, automobiliais. Tačiau tai, ką planuoja dabar, jis drąsiai vadina gyvenimo projektu.
-
Pristatytas filmas apie lietuvių žygį Vytauto Didžiojo keliu link Juodosios jūros
-
Lietuvio ekspedicija į Amazonės džiungles: 1. Tikslas – sutikti atokią janomamų gentį
-
Atlantą perplaukusi Kristina Mažeikytė: „Kelionė jachta priverčia susitikti su savimi“
-
Keliautojai vyks į Belizą – ieškoti idealistinės Kazio Pakšto „Dausuvos“
Kitais metais jis kartu su bendraminčiais keturiais automobiliais „Toyota Land Cruiser 78“ iškeliaus į trejų metų žygį, kurio tikslas – nešti pasauliui žinią, kad Lietuva – jau 100 metų nepriklausoma valstybė. 2016-2019 m. truksiančios kelionės metu ekipažai planuoja aplankyti 100 valstybių. Bendras maršruto ilgis – maždaug 200 tūkst. kilometrų.
Per pasaulį iškeliaus po ketverių metų pasiruošimo
Kovo 18-ąją Vilniaus katedros varpinėje G.Babravičius kartu su kitais projekto entuziastais – grupės „Antis“ lyderiu, visuomenės veikėju, architektu Algirdu Kaušpėdu, verslininku ir kelionių organizatoriumi Vaidotu Marozu bei filmų apie keliones kūrėju, bendradarbiaujančiu su Vokietijos transliuotoju „Deutshe Welle“, Michaeliu Mattigu-Gerlachu – G.Babravičius pristatė ekspedicijos viziją ir tikslą. Pasak jų, trejus metus per pasaulį truksiantis žygis yra dovana kitąmet 100-ąjį nepriklausomybės gimtadienį švęsiančiai Lietuvos valstybei.
„1918 m. Lietuva išdrįso paskelbti Nepriklausomybę, o 2018 m. primindami apie ją lietuviai keliaus per pasaulį“, – teigė kelionės sumanytojai.
Kelionę jie vadina žygiu per, o ne aplink pasaulį. „Formaliai mes nekirsime Atlanto vandenyno“, – priežastį nurodė G.Babravičius.
Maždaug kas dešimt metų radikaliai keičiu gyvenimo būdą. Dabartinis laikas skirtas kelionėms, sakė G.Babravičius.
Pasak jo, kelionė nebus atostogos – jos metu ekipažo nariai lankys visame pasaulyje įsikūrusias lietuvių bendruomenes.
Kelionės maršrutas drieksis aplink Baltijos jūrą, per Pamyro ir Tianšanio kalnynus, per bekraštes JAV, Gobio, Atakamos, Namibijos ir Australijos dykumas, per Brazilijos džiungles, Andus, per atšiaurią Rusijos tundrą ir Beringo sąsiaurį bei per daug kitų vietų.
„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad sunkiausias etapas bus Rusijoje. Ten oro temperatūra gali nukristi iki 60 laipsnių šalčio – tai bus išbandymas ne tik mums, bet ir automobiliams, su kuriais keliausime“, – teigė kelionės idėjos autorius.
Jis prisipažino, kad kelionės maršrutą planavo beveik ketverius metus – idėja organizuoti tokią ekspediciją gimė 2011 metais. Ją iš karto palaikė kelionių entuziastas, verslininkas V.Marozas, daug nuveikęs planuojat ją. Vėliau prisijungė ir A.Kaušpėdas.
Dėliojant maršrutą buvo atsižvelgta ne tik į internete rastus duomenis, bet ir patyrusių keliautojų rekomendacijas.
„Tie, kurie yra organizavę ilgas keliones ar ekspedicijas, žino, jog ruošiantis kyla aibė klausimų: nuo automobilių parengimo, dokumentacijos, buities ir pan. Mūsų asmeninė patirtis labai pravertė. Tačiau prireikė ir konsultacijų – bendravome su vokiečių, rusų keliautojais. Netrukus susitiksime su britais, kurie 2009 metais keliavo į Rusijos šiaurę, iki pat Kamčiatkos, ir Beringo sąsiaurį. Visi patarimai praverčia“, – sakė organizatoriai.
Nors detalės dar tikslinamos, svarbiausi dalykai aiškūs: per dieną keliautojai įveiks maždaug 300 km. Tai neatrodo daug, tačiau reikia prisiminti, kad nevisuomet jie keliaus autostradomis. Be to, atvykę į numatytas vietas susitiks su lietuvių bendruomenėmis, organizuos renginius, o kai kur – net konferencijas.
2018 metų vasario 16-ąją (tądien bus lygiai 100 metų nuo 1918 m. vasario 16-osios, kada buvo paskelbta Lietuvos valstybės nepriklausomybė) ekipažai turėtų būti Čikagoje.
Kelionę bus galima sekti realiuoju laiku
„4 automobiliai turi būti parengti taip, kad atlaikytų 100 laipsnių temperatūrų skirtumą – nuo -50 iki +50 laipsnių. Kiekvienas iš jų turi būti pasirengęs nuvažiuoti po 200 tūkst. km. Bent menkiausia pasiruošimo klaida gali sustabdyti kelionę, todėl itin atsakingai atliekame šiuos namų darbus“, – komentavo už kelionės logistiką ir techninę dalį atsakingas V.Marozas.
Svarbi visos kelionės, truksiančios trejus metus, dalis – greitas informacijos perdavimas iš įvairiausių planetos taškų. Todėl žygeiviai gabensis satelitinę įrangą. Jų kelionę bus galima sekti realiuoju laiku, žiūrėti parengtus reportažus arba skaityti keliautojų įspūdžius.
Valstybės šimtmečiui paminėti Lietuvoje bus leidžiamos knygos, statomi paminklai, rengiamos konferencijos. O mes keliausime per pasaulį ir nešime žinią apie šimtametę nepriklausomą Lietuvą, sakė G.Babravičius.
Ekspedicija truks trejus metus, tačiau nuo pradžios iki pabaigos joje dalyvaus tik pats G.Babravičius.
„Juokavome, kad į tokią kelionę išsiruošti gali tik jaunimas, kuriam tai duotų postūmį tolimesnėje karjeroje. Arba toks žmogus, kaip aš. Ekipažų nariai keisis.
Pavyzdžiui, A.Kaušpėdas žada dalyvauti bent dviejuose etapuose, kiti irgi derinsis pagal galimybes“, – pasakojo G.Babravičius.
Ekspediciją įamžins filmais, nuotraukomis ir straipsniais
Į kelionę kartu su entuziastais leisis ir profesionalų komanda – žurnalistai, operatoriai. Pasak G.Babravičiaus, taip buvo sumanyta iš anksto: norisi informaciją apie kelionę skleisti ne tik užsienyje, bet ir pačioje Lietuvoje.
„Jau esame sutarę, kad maždaug kas porą mėnesių parengsime po filmą Lietuvos televizijai. Bus bendradarbiaujama ir su kitomis žiniasklaidos priemonėmis“, – pasakojo organizatoriai.
Neatsitiktinai kelionės pristatyme buvo ir filmų kūrėjas iš Vokietijos M.Mattigas-Gerlachas. Jo planuose – filmas apie šią įsimintiną ekspediciją.
Lietuvos valstybės nepriklausomybei skirtas žygis prasidės 2016 metų rugpjūtį.
