Nuo 2000 iki 2014 m. kasmet pagaminamų rūbų kiekis išaugo du kartus, prieš porą metų ataskaitoje paskelbė Jungtinės Tautos. Neigiamos to pasekmės aiškiai matomos Atakamos dykumoje Čilėje.
Viena sausiausių vietų planetoje kasmet vis labiau skęsta nereikalingų drabužių krūvose.
Naujienų agentūra AFP neseniai paviešino nuotraukas, kaip trečioje pagal dydį dykumoje pasaulyje stūkso rūbų kalnai. Paaiškėjo, kad kasmet čia suverčiama bent 59 tūkst. dėl gamybos perviršiaus pasidariusių nereikalingais rūbų, daugiausia jų atkeliauja iš Kinijos ir Bangladešo.
Iš šių šalių jie paprastai siunčiami į Europą, JAV, kitas Azijos valstybes, tuomet būdami nereikalingi – į Ikikės uostą, Alto Hospicio laisvąją zoną šiaurės Čilėje. Iš čia dalis jų parduodama į Lotynų Ameriką, o likę... atsiduria Atakamos dykumoje.
Kodėl taip vyksta? Pasirodo, drabužių „nepriima“ įprastiniai sąvartynai, nes per ilgai besitęsiantį irimo procesą iš jų gali išsiskirti toksiškos medžiagos. Blogiausia, kad drabužiuose gausu biologiškai neskaidžių medžiagų, taip pat cheminių produktų.
Skaičiuojama, kad kasmet pagaminama apie 92 mln. tonų tekstilės. Pasak „Keep Britain Tidy“ labdaros organizacijos, kas penkias minutes apie 10 tūkst. drabužių vienetų būna išsiunčiami į sąvartyną.
JT skelbia, kad drabužių industrija atsakinga bent už 20 proc. vandenynuose esančių atliekų. Rūbam suirti gali prireikti ir kelių šimtų metų, tad jie ilgą laiką teršia aplinką ir vandenį.
Dalį rūbų, paliekamų Atakamos dykumoje, susirenka vietos gyventojai – tiek savoms reikmėms, tiek pardavimui.
