Graikijoje praleidau daugiau nei 4 metus.
Ir, žinoma, didžiąją dalį laiko dirbau. Vadinasi, ketverius metus neturėjau medicininės kortelės, žaliosios kortos ir nesumokėjau nė vieno cento mokesčių.
Tomis dienomis aš ilsėdavausi prie žydros jūros ir tyliai dėkodavau inspektoriams, kad vidury vasaros man parūpino atostogas, ko šiaip jau gali nė nesitikėti.
Mat Graikijoje galioja įstatymas, kad įstaigos savininko artimiausi giminaičiai (tokiais laikomi mama, tėvas, broliai, seserys ir pirmos eilės pusbroliai) pas šį gali dirbti be jokių papildomų dokumentų ir mokesčių.
Vadinasi, esi giminaitis, gali gauti atlyginimą, kurio nė nereikia rodyti „ant popieriaus“, tiesiog deklaruoti metų gale, gali nemokėti jokių mokesčių nei pats, nei darbovietė, naudotis visomis socialinėmis garantijomis ir gydymu, be jokio papildomo mokesčio.
Tai pasakykite, mieli draugai, kiek tokių „šeimos verslų“, prisisamdę imigrantų, gali sau leisti nedirbti ir lobti iš valstybės kišenės? Vasaros metu, kai kaimelis taip prisipildo turistų iš užsienio, nė vienoje kavinėje neįmanoma atsiskaityto banko kortele ir visi prekybininkai pirštu baksnoja į netoliese esantį grynųjų pinigų bankomatą.
Koks gi gali būti atsiskaitymas kortele, kai niekas „nepereina per kasą“? Metų metus ši sala lobsta, kai Atėnai badauja. O tokių salų, vien aplink Jonijos jūrą, septynios...
Pamenu, kartą paprašiau, kad mane įdarbintų oficialiai, mat krizės metu buvo priimtas įstatymas (jis lyg ir turėjo skatinti mokesčių mokėjimą) – žmogus, Graikijoje išdirbęs dvi vasaras, t.y. ne mažiau, kaip 18 mėnesių per dvejus metus, kitais metais gauna kompensaciją/susigrąžina mokesčius, kas mėnesį po 200 Eur.
Tačiau atsakymas į mano klausimą buvo aiškus: jei mokesčius susimokėsi pati – įdarbinsime. Ką jau kalbėti apie prekybos centrus, didelius naktinius klubus ar net vaistines.
Visur vien korupcija, giminystės ryšiai ir mokesčių slėpimas. Atėjus į savivaldybę, sutinki administratorę, prisidegusią cigaretę. Paklausta, kur yra tokio ir tokio darbuotojo kabinetas, žavioji rūkalė pareiškia, kad tas žmogus šiuo metu atostogauja.
Nenuostabu, kad vis užsukus jis vis dar atostogauja – Graikijoje viešajame sektoriuje dirba rekordinis skaičius darbuotojų.
Ir štai, prieš Europos vadovų suvažiavimą, kalbinau keletą draugų iš Graikijos, vienas turi savo restoraną ir hostelį, antra – butiką ir unikalių papuošalų krautuvėlę. Jauna mama ir užkietėjęs senbernis.
Abu per referendumą būtų balsavę „NE“, tik viengungiui tai rūpėjo tiek, kad referendumą jis pramiegojo. Graikijos premjeras Aleksis Cipras taip stipriai įtikinęs savimylas graikus jų teisumu, kad daugelis nė nenori likti Europos Sąjungoje ar euro zonoje.
Juk tada, anksčiau ar vėliau, pikta teta p. Merkel padarys daug reformų, įdarbins daugiau mokesčių inspektorių, pakels jiems atlyginimus, kad kyšių nebereiktų imti ir išsiųs ne savaitei, o ištisoms vasaroms į Graikijos salas.
O tada jau bus riesta. Kiekviena stilinga suknelė, atsiųsta iš Airijos, turės būti apmokestinta, kiekviena pagaminta rytinė latė turės bus parduota su kviteliu...
Kaip šalis gali gyvuoti, kai neturi jokių pajamų? Kol kas Graikijos provincija gyvena tobulai. Ką uždirba – tą susikiša į kišenę. O uždirba jie tikrai nemažai. Ir mėgaujasi karšta saule, akmenuotu paplūdimiu ir 0 procentų PVM.
