Rodo sala gali didžiuotis daugiau kaip trimis šimtais saulėtų dienų per metus, daugiau kaip dviem šimtais uolėtų ir smėlėtų pakrančių kilometrais, ant pirštų nesuskaičiuojamais vienuolynais bei senovinėmis pilimis, bet visa tai liks tik žodžiai ir statistika, jei nepamatysite šios salos savo akimis. Ne vienoje knygoje rašoma, kad salos forma primena ieties antgalį, tačiau, pavyzdžiui, man salos forma labiau primena iš jūros išnyrantį delfiną, kurio nosis – pats Rodo miestas – smalsiai užriesta Turkijos krantų link. O kaip atrodo Jums?
Taip, čia, kaip ir kitur Graikijoje, žmonės ramūs, mieli ir svetingi. Taip, jūra čia ilgesingai mėlynos spalvos. Taip, čia tikros ir gardžios graikiškos salotos (be graikinių riešutų „graikiškumui“ pastiprinti). Rodo salos augmenija ir kraštovaizdis tikrai panaši į kitų aplinkinių salų. Tačiau kas žino ir iš anksto galėtų pasakyti, kaip visos šios mielos detalės susidėlios į kiekvieno keliautojo širdį kaip vientisas ir išbaigtas paveikslas? Nėra negražių ar neįdomių kraštų, jei esate smalsūs, žingeidūs bei atviri įspūdžiams.
Vasaros metu tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno kiekvieną savaitę siūlomi skrydžiai į šią labiausiai nuo žemyninės Graikijos į rytus nutolusią salą. Vos trys valandos lėktuvu – Rodas po Jūsų kojomis, Jūsų akims, Jūsų atostogoms.
Važiuojate su šeima ir mažais vaikais? Galite išsirinkti gerą viešbutį tiesiai ant jūros kranto su „viskas įskaičiuota“ maitinimu bei pramogomis. Jei labiau mėgstate smėlio paplūdimius, nuosekliai gilėjantį jūros dugną bei ramią jūrą, rekomenduočiau rinktis rytinę salos pakrantę.
Jei atvykote su draugų kompanija, negalite ramiai ištingėti visos savaitės vienoje vietoje, nuomokitės apartamentus, ruoškite maistą patys (artimiausiame turguje nusipirkite šviežios žuvies, vaisių ir kitų skanumynų) arba kasdien mėgaukitės vietinių restoranėlių kulinariniais šedevrais. Keliaukite, mėgaukitės, pažinkite.
Vandens sporto mėgėjams vertėtų rinktis vakarinę Rodo salos pakrantę. Nebus nė dienos, kai nors akimirką Jūsų jėgos aitvaras nešėls nuo smagių vėjo gūsių. Tačiau ši pakrantė labiau uolėta, akmenuota, jūra staigiau gilėjanti. Salos piečiausias iškyšulys – Prasonisi – taip pat puiki vieta vandens sporto mėgėjams, tačiau kol kas čia vis dar geriausia atvykti automobiliu, nes tai mažiausiai turizmo paliestas salos taškas, kur nėra viešbučių.
Patogiausias būdas susipažinti su sala yra išsinuomoti automobilį ir savo pageidaujamu ritmu apvažiuoti ją ratu. Turintiems laiko ir noro, be abejo, vertėtų nepatingėti ir leistis į salos vidurį, įveikti vieną kitą gyvatiškai susirangiusį serpantiną, pasigrožėti kalnais (aukščiausias iš visų Attaviros 1215 m). Būtina pajausti mažuose kaimeliuose sustojusį laiką, kur tik nukeipę saulėje katinai kaip minkštos pagalvėlės puošia vidudienį ištuštėjusias gatveles...
Leidžiantis vakarine pakrante iš šiaurės į pietus, galima atiduoti duoklę istorijai bei archeologijai ir aplankyti Kamiros senovinio dorėnų miesto, statyto 5 a. pr. m. e. likučius. Manoma, didelis žemės drebėjimas sugriovė šį miestą, tačiau iki šiol jis išsilaikęs tikrai puikiai ir dabar atspindi klasikinių senovinių Graikijos miestų statybos bruožus.
Tęsiant kelionę, niekaip nepavyks pravažiuoti pro akį traukiančią didelę 15 a. tvirtovę Kritinia Castle (Kastellos). Kadaise ji buvo skirta apsiginti nuo otomanų atakų, tačiau dabar tai puiki vieta iš aukštai pasižvalgyti tiek į vietines salos apylinkes, tiek į gretimas saleles: Chalki, Alimia, Makri ir kt. Vos už poros kilometrų nuo Kastellos galima grožėtis 15 a. Monolithos tvirtove, kuri įsikūrusi ant 235 m aukščio uolos! Net jei nuspręsite savo kojomis neužkariauti aukštumų, bent keletą minučių galima grožėtis reginiu iš aplink esančių apžvalginių aikštelių. Tiesa, čia nuobodžiauti neteks, nes vietiniai gyventojai iš gretimo kaimelio Siana pasiūlys tai, kuo šis kaimelis ir garsėja: puikaus vietinio medaus bei vietinės gamybos alkoholinio gėrimo – souma (kažkas panašaus į kretiečių raki). Trumpiau tariant, puiki vynuogių degtinė.
Nors Rodo salos žemėlapiai atkarpą nuo vakarinės pakrantės vidurio iki pietų iškyšulio palieka tarsi tuščią (nei miestelio, nei kaimelio), tačiau išduosiu paslaptį: nepabijokite išsukti į bet kurį smėlėtą keliuką, vedantį jūros link. Jų tikrai ne vienas ir ne du. Apolakia įlankoje rasite puikių laukinių paplūdimių, kur net ir tokioje turistų mėgstamoje saloje kaip Rodas nesutiksite nė gyvos dvasios...
Piečiausias salos iškyšulys itin romantiškas: danguje sklando jėgos aitvarai, o žmonės porelėmis ar grupelėmis lėtu žingsneliu linguoja iki piečiausio pietinės dalies taškelio – švyturio. Nors iki švyturio vingiuoja smėlėtas keliukas, važiuoti juo tikrai nepatartina, jei atvykote ne su galingais visureigiais. Įklimpsite. O net jei ir atvykote su tokiu, geriau neardykite ramybės aureolės, palikite savo „žvėrį“ stovėjimo aikštelėje ir pasivaikščiokite.
Kylant rytine pakrante į viršų, verta paminėti Lindos miestelį. Tai labiausiai lankoma vieta Rodo saloje, todėl būkite kantrūs ir pasiruoškite čia sutikti daug turistų (ypač tai jausis po mažiau lankomos vakarinės salos pakrantės). Lindos didžiuojasi savo įspūdingu akropoliu, kuris kaip karūna iškilęs virš miestelio net 125 metrų aukštyje. Atrodytų įveikiama užduotis, tačiau būtent šis miestukas yra pati karščiausia vieta visoje saloje, todėl ne vienas žmogus susigundo populiariausiu miestelio transportu – asiliukų taksi. Jei akyse ims mirgėti nuo siūlomų suvenyrų ir begalės parduotuvėlių, pasislėpkite atokesnėje kavinukėje, išgerkite šaltos kavos „cafe frappe“ , ir jėgos bemat sugrįš.
Rodo miestui patarčiau nepagailėti visos dienos. Jaukios akmenimis grįstos senamiesčio gatvelės, tvirtos viduramžių laikus menančios gynybinės sienos, senovinės turkiškos pirtys, mečetės, fontanai... Šitoks kultūrų ir istorijos mišinys tikrai nepaliks abejingų.
Kai skrisite namo ir mintyse dalysite vežamas lauktuves savo bičiuliams ir artimiesiems (magnetukai, medus, vietinė degtinukė, prieskoninių žolelių mišinukai, marškinėliai su užrašu „Aš myliu Rodą“), suprasite, kad didžiausią dovaną įteikėte patys sau, aplankydami Rodo salą...
