Kada geriausia vykti į Kanarus? Kadangi vasarą gausu artimesnių Europos kurortų, tai lietuvaičiai nėra linkę skristi toli ir su persėdimais, ypač jei atostogos numatytos su mažais vaikais. Tačiau nuo spalio, kai Viduržemio jūros regione orai ima vėsti, o į egzotinius kraštus ne kiekvienam vykti leidžia piniginė, tai Kanarų salos tampa puikia vieta ilsėtis.
Spalis ir lapkritis yra labai malonūs, šilti, nelietingi. Žiemos mėnesiais (gruodį, sausį, vasarį) orai labiau primena pavasarį: dieną apie dvidešimt laipsnių šilumos, šiek tiek debesuota, negausaus lietaus galima sulaukti net pietinėje salos dalyje, o vakarais jau norisi apsivilkti kokį šiltesnį megztuką. Tiesa, toks oras atgaivina gamtą, kalnuose po lietaus atsiveria įvairaus dydžio kriokliai, sugarma šaltinėliai. Kovą ir balandį orai akivaizdžiai šyla, kalnuose sužydi migdolai, suveši ir kita augmenija. Žinoma, žurnalinio įdegio tokiu metu neparsivešite, į Atlanto vandenyną kasdien šokti maudytis irgi labai nesinorės, tačiau tai bus šilumos oazė, jei prisiminsite, kad Lietuvoje tokiu metu, pavyzdžiui, dvidešimt laipsnių šalčio...
Kadangi pagrindiniai Gran Kanarijos kurortai yra pietinėje salos dalyje, rekomenduočiau dienos kelionę pradėti bene vieninteliu keliu, besidriekiančiu tiesiai per salos vidurį į šiaurę Fatagos miestuko link. Iš pradžių vaizdas gali pasirodyti nykokas, nes pietuose augmenija gana skurdi ir nežavinti, tačiau kylant vis aukštyn (sala yra kūgio formos, aukščiausias jos taškas pačiame centre) ir vingiuojant siaurais keliukais, atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į kalnus bei tūkstančio palmių slėnį, kuriame kiek tolėliau įsikūrusi stručių bei kupranugarių ferma (gali būti trumpa stotelė pailsėti ir nusifotografuoti).
Kelionę tęskite link San Bartolome de Tirajana miestuko. Jis toks jaukus, mielas, bet visai nedidukas, su vietinių gyventojų ramia kasdienybe ir viena kita kavinuke palei pagrindinį kelią. Nuo čia jau netoli iki Roque Nublo – didžiulės monolitinės uolos, vieno iš salos simbolio. Sakoma, kad paskutiniai senieji salos gyventojai – guančiai – nenorėjo pasiduoti ispanų kolonizatoriams, užsiropštė ant šios uolos ir pasirinko mirtį šuoliu į prarają vietoje atvykėlių priespaudos. Rekomenduočiau palikti automobilį ir nuosekliai kylančiu takeliu nueiti iki pačios uolos (apie 20 min.). Tai tobula vieta (jei nedebesuota) pamatyti visą salą kaip ant delno, o jei diena saulėta, matysis ir sala kaimynė Tenerifė su aukščiausiu visos Ispanijos kalnu – Teide (3718 m). Beje, būtent būdami greta Roque Nublo pamatysite gražiausius panoraminius salos vaizdus, o ne nuo aukščiausio salos taško Pico de las Nieves, ten teritorija aptverta, sustatytos antenos ir kažkokie prietaisai, aplink gana aukšti medžiai, todėl geriau negaiškite laiko, na, nebent labai norite faktiškai įsiamžinti aukščiausiame salos taške (1949 m), kur jau tikrai prireiks striukės ir ilgų kelnių...
Nuo Cruz de Tejedos kelionę galima tęsti tolyn į šiaurę link nuostabaus Teroro miestelio, tačiau tiems, kas nepratę prie gyvatiškų serpantinų, geriau sukti link Sta Brigidos. Akys raibs nuo žalumos, maži kaimeliai keis vienas kitą, kol privažiuosite Bandama vulkaninį kraterį. Jis yra 200 metrų gylio (norintys gali nusileisti žemyn) ir net kilometro pločio. Galima pasigrožėti krateriu iš viršaus. Šiek tiek toliau matysis pirmieji Kanarų ir visos Ispanijos golfo laukai. Jei salą įsivaizduotume kaip apvalų laikrodį, tai po Bandamos kraterio išvažiuotume maždaug ties antra valanda. Čia jau prasideda salą juosiantis greitkelis, kuris po kalnuotų Gran Kanarijos vietovių vairuotojui bus tarsi dienos dovana. Metas leistis žemyn, nepervargti ir pasilikti jėgų kitai dienai. Nors salos ilgis ir plotis vos 50–60 kilometrų, tačiau apsukę tokį ratą, apie kurį čia perskaitėte, būsite įveikę maždaug 120 kilometrų, o jei turėsime omenyje, kad vidutinis greitis kalnuose apie 50 kilometrų per valandą, pridėsite kavos ir pietų pertraukėles, pasivaikščiojimus, fotografavimą, apžvalgos aikšteles, tai pamatysite, kad dienos kaip nebūta, ir tikrai prireiks dar vienos ar dviejų, kad galėtumėte pripažinti, jog tikrai susipažinote su Gran Kanarija.
Kitą dieną būtų smagu apvažiuoti Gran Kanariją ratu nuo pietinės dalies prieš laikrodžio rodyklę. Šurmuliuojantis Puerto Rico kurortas, įdomesnis Puerto de Mogan, išvagotas vandens kanalų, apsuptas baltutėlių jachtų ir laivelių, garsėjantis vienu gražiausiu salos paplūdimiu – Playa de las Amadores. Jei vėl prilyginsime Gran Kanariją laikrodžiui, tai ties devinta ir vienuolikta valandomis vingiuoja kelias stačių uolų pakraščiais, kur atrodo, kad už kiekvieno posūkio nersite tiesiai į bedugnę. Neišsigąskite, keliai tobulos kokybės, su apsauginėmis tvorelėmis ir tikrai civilizuoti, o grožis toks, kad, įkvėpę oro, pamiršite iškvėpti...
Agaete – uostas, iš kurio kursuoja greiti ir patogūs laiveliai į Tenerifės salą, vos per valandą galėsite mėgautis jau kita Kanarų salyno sala. Visa šiaurinė Gran Kanarijos pakrantė žaliuoja nuo bananų plantacijų. Tiesa, jie kitokie, negu mes įpratę matyti parduotuvėse: mažesni, gerokai saldesni. Verta išsukti į Arucas miestelį, kuris garsėja savo medaus romo (Ron y Miel) fabriku. Tai nacionalinis salos gėrimas.
Sostinę (Las Palmas de Gran Canaria) šįkart vėl geriau aplenkti ir negaišti laiko. Vertėtų čia atvažiuoti kitą dieną autobusu, nesukti galvos, kur parkuoti automobilį, ramiai pasivaikščioti pusdienį o gal ir ilgiau, nes pamatyti tikrai yra ką, be to, parduotuvių gausa ir kainos gali vilioti praleisti čia dar daugiau laiko.
Leidžiantis greitkeliu į salos pietinę dalį, vertėtų išsukti tarp dviejų miestukų: Ingenio ir Aguimes, o vėliau ieškoti nuorodų link Guayadeque kaimelio. Atrodys, jog pasiklydote, bet kelias veda į mažutį kaimelį, kuriame vietiniai gyvena nameliuose, iškaltuose uolose. Dar už keleto kilometrų privažiuosite įdomų restoraną Tagoror, kuris visas iškaltas uoloje, stalai ir suolai taip pat akmeniniai, o meniu palepins visais įmanomais nacionaliniais patiekalais. Rekomenduočiau „papas arugadas“ (raukšlėtosios bulvytės). Gran Kanarijoje bulvių derlius nuimamas bent tris kartus per metus. Jos verdamos su lupenomis labai sūriame vandenyje. Patiekiamos su oranžiniu česnakiniu padažu „mojo picon“. Patys nepatikėsite, kiek tų bulvyčių galite sukirsti vienu prisėdimu.... Šiame restorane ramiau dienos metu. Vakare čia akmeninės sienos plyšta nuo lankytojų ir smagaus vietinio folkloro.
Verta atkreipti dėmesį, kad Kanarų salynas yra laisva ekonominė zona. Nors pati kelionė į šią salą gali atrodyti nepigi, tačiau vietinės kainos veikia raminančiai. Automobilio nuoma už tris dienas gali atsieiti 50 eurų. Nebūtina iš anksto nuomotis internetu, kurortuose gausu nuomos punktų su įvairiausiomis akcijomis. Degalai kainuoja pigiau negu Lietuvoje – apie vieną eurą už litrą. Poilsiautojai negali atsispirti kosmetikos ir parfumerijos kainoms, ypač populiarūs „aloe vera“ (alavijo, kuris saloje puikiai auga) kremai, losjonai ir kitos grožio priemonės. Šypsenas kelia cigarečių bei vyno kainos. Pavyzdžiui, vynas, kuris Lietuvoje parduotuvėje kainuoja 16 litų, Gran Kanarijoje kainuos 1,75 euro. Jei viešbutyje pasirinksite tik pusryčius arba neturėsite jokio maitinimo, ne bėda, saloje tiek įvairiausių kavinių, barų, užeigų, restoranų, kad pritrūks laiko viską išragauti, kad ir kiek dienų ilsėtumėtės. Kainos žmoniškos, ne kaip Palangoje...
Poilsiautojai su vaikais ras salos pasididžiavimą – zoologijos ir botanikos parką Palmitos. Jame delfinariumas, papūgų ir erelių šou, įvairiausi gyvūnai bei paukščiai, nuostabūs augalai (kurių dauguma endeminiai, būdingi tik šiai salai). Vesterno filmų mėgėjus pradžiugins Sioux City miestelis su anų laikų pastatais, gyventojais, susišaudymais tarp šerifo ir nusikaltėlių, zoologijos sodu ir pan.
Jaunimas atras triukšmingą naktinį gyvenimą: klubus, diskotekas, barus, kurių dauguma įsikūrę Playa de las Ingles kurorte. Ramesni kurortai Maspalomas, Costa Meloneras.
Vertėtų kelionę susiplanuoti tuo metu, kada Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės (kasmet geriau pasitikslinti ir pasidomėti). Per Kanarų salyną siaučia įspūdingas karnavalas, kuris reitinguojamas antru numeriu po Brazilijos karnavalo. Spalvingos eitynės kurortų gatvėmis, kai liejasi gėrimai ir mėtomi saldainiai taip, jog vėliau dar keletą dienų batai limpa prie šaligatvio. Vyksta karalienės rinkimai, kai renkamas ne moters grožis, o suknelės, kuri yra visas didžiulis mechanizmas su platforma ir specialiais efektais. Oi.... nepajausite nė lašelio tos dvasios, kol nepamatysite savo akimis....
Dar puikus metas aplankyti Gran Kanariją yra iškart po Trijų Karalių. Ispanijoje Kalėdų Senelis dovanas neša ne per Kalėdas, o per Trijų Karalių šventę. Iškart po masiškai pirktų dovanų bumo parduotuvės skelbia nuolaidas: pirmą savaitę kainos per pusę mažesnės, dar kitą – dar per pusę, kol firminius marškinėlius galima pirkti už keletą eurų, o už padoresnes kelnes mokėsite dešimtinę...
Ekskursijų gausa nuolat vers galvoje knibždėti mintį: „kodėl mes čia tiek trumpai“? Jei tik turėsite progą, būtinai nuvykite į Gambiją. Be galo įdomi tikroji Afrika (2 val. skrydžio dar piečiau nuo Kanarų) su vietiniais gyventojais, krokodilų parku, kur galėsite pasivaikščioti be jokių apsauginių tvorelių, paplaukioti upe, pagainioti išpaikintas beždžiones, kurios tikisi iš Jūsų gauti skanėstų ir pan.
Gran Kanarijoje galima išplaukti pažvejoti Atlanto vandenyne, nardyti prie nuskendusių laivų (čia gi kertasi pasauliniai jūriniai keliai), išsiruošti į žygį pėsčiomis ar su dviračiais po kalnus, užsiimti vandens sportu (buriuoti arba pašėlti su burlente ar jėgos aitvarais). Čia nuolat kažkas vyksta ir nuobodžiauti neteks!
Jūs vis dar skaitote šį straipsnį ir nebandote įsigyti kelionės į Gran Kanariją???
Lauksiu Jūsų „West Express“ centriniame biure :)
