„Teko pasaulyje būti 51 šalyje, bet grožiu, kokiu yra apdovanota rytinė Taivano pakrantė, galėtų lygintis nebent Ekvadoro žalieji kalnai. Iš tikro vaizdas, kalnai, atmosfera – viskas yra labai super“, – „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo M.Ramaška.
Keliavęs po pasaulį M.Ramaška nusigavo iki Taivano. Apžiūrėjęs salą vyras po to ten grįžo studijuoti – dėl žmonių ir jų kultūros.
„Ten yra didžiausias žmogiškumo rodiklis. Amerika mėgsta kapitalizmą. Kinija – komunizmą. Tai, kad žmogui žmogus yra žmogus, labiausiai justi Taivane“, – kalbėjo M.Ramaška.
Teko pasaulyje būti 51 šalyje, bet grožiu, kokiu yra apdovanota rytinė Taivano pakrantė, galėtų lygintis nebent Ekvadoro žalieji kalnai.
Jis papasakojo istoriją, parodančią, kaip šiltai Taivane žmonės priima kitus, visai nepažįstamus žmones: „Einu gatve ir prieš mane ateina moteris. Ji pasisveikina ir klausia, kur einu. Atsakau, kad pažiūrėti vieno didžiausio pasaulio pastatų. Tai ji sako: gerai, aš tave palydėsiu. Moteris, ėjusi kita kryptimi, su manimi keliavo pora kilometrų, pasakodama apie Taivaną, ką čia galima rasti, kokią kultūrą ir pan. Po kiek laiko aš sutinku pažįstamus, ir ta moteris man sako: jei tu juos pažįsti, aš palieku tave su jais ir einu. Ji apsisuka ir žingsniuoja keliu, kuriuo ėjo prieš mane sutikdama“, – su šypsena pasakojo M.Ramaška.
Pasak jo, Taivane tarp žmonių yra labai didelis grįžtamasis ryšys, mainai vieni su kitais vyksta labai lengvai.
„Nesvarbu, ar tu atsidėkosi jam, ar kas nors kitas atsidėkos – tas gerumas grįžta per kitus, nebūtinai per tą žmogų, kuriam tą gerumą suteikei“, – kalbėjo jis.
Gyvendamas svetur M.Ramaška pasigedo nebent giros ir juodos duonos, tačiau tėvynės ilgesio nepatyrė.
