Skamba kaip pasaka? Tačiau būtent taip save pristato maždaug už 5 km nuo Palangos, Kretingos rajone, Žibininkų kaime įsikūręs naujas sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Atostogų parkas“. Vos pusmetį veikianti įstaiga įsikūrė visiems gerai žinomo „HBH“ pašonėje. Tačiau jų veiklos sritys skiriasi: vieni siūlo pramogauti, kiti – mėgautis sveikatingumo procedūromis.
„Vieni kitiems siunčiame klientus“, – šypteli apie santykius su kaimynais paklaustas „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša. Būtent jam prieš 8 metus kilo idėja Lietuvoje rasti vietą, kur būtų galima įkurti sveikatingumo oazę, išnaudojant gamtą – geoterminį vandenį, sapropelį (gydomąjį dumblą) ir augalus.
Idėją parsivežė iš kelionės po kalnus
„Pakeliui į Austriją, Slovakijoje, viduryje kalnų pamačiau keliolika viešbučių, kurie buvo pilni žmonių. Man paaiškino, kad jie pastatyti rusų laikais. Bendrakeleivių paklausiau, kodėl čia tiek daug žmonių, ir sužinojau, kad čia veikia geoterminio vandens ir sapropelio gydyklos. Jose žmonėms gamta padeda išgyti be vaistų.
Pagalvojau, kad ir Lietuvoje būtų galima kažką panašaus daryti ir grįžęs iš karto susisiekiau su savo pažįstamu dr. Sauliumi Šliaupa, kuris daug metų domisi geotermine balneologija (mokslu apie paprasto ir jūros vandens, mineralinių šaltinių, saulės spindulių ir klimato poveikį ir naudojimą gydymo tikslais – aut. past.)“, – pasakojo R.Jovaiša.
Mokslininko žinios pribloškė: pasak jo, Lietuvos pajūryje, taip pat ir Latvijoje, glūdi ištisi geoterminio vandens klodai. Tačiau iki šiol jie nebuvo išnaudojami medicinos tikslais.
„Latviai mus aplenkė – geoterminio gydymo srityje jie jau turi maždaug 20 metų patirtį. Bet, kadangi jų teritorijoje tokio vandens išgaunama mažiau nei Lietuvoje, jie neturi galimybės naudoti didelius jo kiekius“, – sakė R.Jovaiša.
Pradėjus kurti „Atostogų parko“ koncepciją nuspręsta sujungti gydymą geoterminiu vandeniu (specialias vandens procedūras – maudynes, vonias ir pan.) ir sapropeliu su šiame regione augančių augalų terapija. Taip buvo sukurta autentiška metodika, kuri oficialiai patvirtinta ir kol kas naudojama tik „Atostogų parke“.
„Viską darėme nuo nulio, todėl metodika – unikali. Pavyzdžiui, nustatėme, kad tam tikro mineralingumo vandens baseine negalima būti ilgiau nei 20 minučių, o po procedūros žmogus turi ne nusiprausti, ne nusivalyti rankšluosčiu, bet leisti kūnui nudžiūti – kad medžiagos, tarsi apsauginis sluoksnis, nusėstų ant kūno“, – kai kurias metodikos detales atskleidė „Atostogų parko“ šeimininkas.
Kol kas parkas neturi sanatorijos statuso, tačiau tai – netolima ateitis. „Po trejų metų, kai baigs galioti Europos Sąjungos, kurios fondai iš dalies finansavo mūsų projektą, draudimai, sieksime sanatorijos statuso. Tačiau iš esmės jau dabar esame sanatorija, į kurią gydytojai gali siųsti pacientus, kurių gydymo išlaidas apmokėtų ligonių kasos“, – sakė „Atostogų parko“ direktorius.
Iš vonios – į pirtį, iš pirties – į baseiną
Ilsėtis ir sveikti čia galima maudantis Kneipo, perlinėje, vertikalioje ir masažinėje voniose. Taip pat – net keliuose baseinuose. Vienas jų – mineralizuotas geoterminio vandens baseinas – poilsiautojams pristatytas tik gegužę. Jis (taip pat dar du baseinai) įrengti lauke, po atviru dangumi.
Savo krypties – siūlyti lietuviškas sveikatingumo paslaugas – sveikatingumo įstaigos savininkai laikėsi ir kurdami pirtis, kurių yra keturios. Žinomo Lietuvoje pirtininko Vlado Jokubausko apmokyti darbuotojai ruošia specialias – kvapnias – pirtis. Vienoje jų galima išsivanoti žemaitiškai, kitoje kvėpuoti šiame regione augančių gydomųjų augalų aromatu.
Dar viena leis pasijusti it papuolus į turkišką hamamą – prigludę prie šilto akmens pasinersite į putas. Tiesa, už šias procedūras greičiausiai teks papildomai susimokėti.
Nemokamai ilsėtis ir pramogauti „Atostogų parke“ gali tik vaikai iki 5 metų. Suaugusieji už parą, užsisakę standartinį paslaugų paketą (su baseinais, pirtimis, procedūromis vienoje iš vonių) sumokės 24-32 eurus. Reikėtų pažymėti, kad suaugęs šiuo atveju – asmuo, vyresnis nei 16 metų.
Prie šios sumos pridėkite ir nakvynės kainą, kuri vidutiniškai siekia 60 eurų žmogui (į sumą įskaičiuoti ir pusryčiai vietoje esančiame restorane). Tačiau, nors kainos nemažos, o nauja vieta dar nėra gerai žinoma, klientų netrūksta.
Pavyzdžiui, ilgiesiems vasaros savaitgaliams 300 žmonių talpinantis sveikatingumo ir pramogų kompleksas nebeturi laisvų vietų.
„Pas mus galima atvažiuoti ir čia apsigyventi, galima ir užsukti tik procedūrų. Tačiau, kai užimtumas didelis, pavyzdžiui, vasaros savaitgaliais, pirmenybę, žinoma, teiksime tiems, kurie bus mūsų svečiai“, – neslėpė parko atstovai.
Kaimas su privalumais
Visa sveikatingumo ir poilsio centro „Atostogų parkas“ teritorija užima 50 ha. Pagrindinis pastatų kompleksas, kuriame įkurtos gydyklos, pirtys, restoranai, viešbutis, konferencijų salės, užima tik nedidelę dalį. Likusi iš pirmo žvilgsnio primena kempingą ar poilsiavietę.
Tarp beržų, pušų ir kitų medžių pastatyti keliolika rąstinių namelių, kurie čia vadinami rąstinėmis vilomis, juose mėgsta apsigyventi šeimos ir draugų kompanijos. „Daug emigrantų, kurie čia randa visko, ko reikia: patogią nakvynę ir gerą kainą“, – sakė vieną iš „vilų“ aprodęs R.Jovaiša.
Pasak jo, tai vilos – „su žvaigždutėmis“: čia poilsiautojai ras du miegamuosius, tualetus, dušą, šaldytuvą, televizorių ir židinį. Pusryčiai vietos restorane, kaip ir nemaža dalis sveikatingumo paslaugų, paprastai įskaičiuota į nakvynės kainą.
Atrodo, kad savo klientams „Atostogų parko“ savininkai pasiryžę pasiūlyti viską, ko tik jie pageidauja. Apsistoję vilose poilsiautojai net gali nesidomėti, kas vyksta sveikatingumo komplekse, o jaustis tarsi kaimo turizmo sodyboje: pavyzdžiui, išsikepti šašlykų arba pasimaudyti privačiame kubiliuke. Tiesa, visa tai – už papildomą mokestį.
„Vienas klientas kartą sakė, kad pas mus jautėsi tarsi atokioje kaimo sodyboje – aplink nesigirdėjo jokio garso, nesimatė žmonių. Kad jis čia ne vienas suprato nuėjęs pusryčių – restorane buvo eilė“, – sakė „Atostogų parko“ direktorius, šiuo pavyzdžiu atsakęs į klausimą, ar nepasitaikė triukšmingų klientų.
„Mūsų tikslas – suteikti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paslaugų skirtingų poreikių poilsiautojams. Todėl ir siūlomi dalykai – „nuo iki““, – sakė jis.
Kad tai ne tušti žodžiai įrodo greta „vilų“ stovintys pastatai – juose iš anksto užsisakiusi grupė gali dalyvauti edukacinėje programoje. Pavyzdžiui, kartu su profesionaliu keramiku gamintis puodus.
„Šiuos specialistus kviečiamės iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos. Suteikiame jiems darbo erdvę – patys iš šių programų neužsidirbame. Mūsų tikslas ne toks“, – tikino pašnekovas.
Tiesa, tokių atvykstančių darbuotojų parke nėra daug. Dauguma – apie 70 žmonių – dirba nuolat. Tai – aplinkos tvarkytojai, maitinimo įstaigų darbuotojai, medicinos personalas, pirtininkai ir kt. Nemaža dalis jų – vietiniai. Įdarbinti juos, sukuriant naujų darbo vietų, parko šeimininkai įsipareigojo gavę Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Patinka ir latviams, ir sportininkams
Bet grįžkime prie turistams aktualesnės informacijos – kam skirti visi minėti malonumai?
Sprendžiant iš pirmo pusmečio rezultatų, tokią vietą be ypatingos reklamos atranda tiek lietuviai, tiek latviai. Tiesa, tautiečiai „Atostogų parke“ linkę praleisti trumpesnį laiką – dieną kitą. O latviai – maždaug savaitę.
„Mūsų klientai – trijų tipų. Pirmieji tie, kurie čia atvyksta gydytis. Jie gyvena pas mus ir mėgaujasi visomis pasiekiamomis procedūromis. Kitas tipas – poilsiautojai, apsistoję Palangoje, ir pas mus atvažiuojantys tik trumpam. Esame sudarę sutartis su daugeliu Palangos viešbučių, tad jų klientai, ieškodami, ką veikti, pavyzdžiui, lietingą vasaros dieną, galės suplanuoti išvyką pas mus.
Trečias tipas – sportininkai. Patirties jau turime – sveikatingumo procedūras išbandė lengvaatlečiai ir jomis buvo labai patenkinti“, – pasakojo R.Jovaiša.
Vaikštinėjant po parko teritoriją sutiktos trys panevėžietės viena per kitą gyrė šią vietą, vadindamos ją sėkmingu sanatorijos ir kaimo deriniu. Tačiau taip pat prasitarė, kad jas – nevairuojančias automobilio – nuliūdino, jog į šią vietą nėra galimybės atvažiuoti viešuoju transportu.
„Taip, į Palangą pėstute gali nueiti ar su dviračiu nuvažiuoti. Bet, kai lyja, to tikrai nedarysi. Galėtų paleisti kokį maršrutinį mikroautobusą“, – kalbėjo poilsiautojos.
Ši mintis jau buvo atėjusi į galvą ir parko šeimininkams, kurie viešojo transporto klausimą bando derinti su Kretingos ir Palangos savivaldybėmis. Tačiau kol kas derinimai užstrigę, tad atvažiuoti į „Atostogų parką“ galima tik su automobiliu arba kitu nuosavu transportu.
Ar ši vieta padės pajūrio regionui pelnyti sveikatingumo paslaugas mėgstančių lietuvių simpatijas ir padės pajūrio regionui išspręsti visus metus teikiamų poilsinių paslaugų trūkumą, parodys laikas.
Tačiau šią vasarą neabejotinai čia netrūks žmonių, ypač – kretingiškių, kuriems pirmaisiais parko veiklos metais taikoma 25 proc. nuolaida. Tai – sveikatingumo ir pramogų parko šeimininkų dovana rajono, kurio valdžia palaimino ambicingą projektą ir suteikė įvairių nuolaidų (pavyzdžiui, atleido nuo žemės mokesčio), gyventojams.
