Be ryžių auginimo, jos užsiima žolelių rinkimu ir džiovinimu, aliejaus spaudimu ir maišymu taip, kad visos medžiagos sustiprintų viena kitos gerąsias savybes ir teiktų kuo daugiau naudos.
Kalnų moterys – idealus pavyzdys, kaip reikia puoselėti tūkstantmetes Azijos tradicijas harmoningai gyvenant su gamta.
Šios moterys iš savo mamų ir močiučių perėmė itin glaudaus su gamta susijusio gyvenimo filosofiją, žinias apie gydomąsias augalų savybes ir vartojimo metodus. Jos yra idealus pavyzdys, kaip reikia puoselėti tūkstantmetes Azijos tradicijas, harmoningai gyventi su gamta, vartoti vaistažoles ir kitas gamtos dovanas grožio ir sveikatos priežiūros tikslais.
Kokie yra pagrindiniai kalnų moterų naudojami produktai, kasdieniai ritualai ir tradiciniai grožio puoselėjimo receptai, sužinojau užsukusi į vieną iš pakelės turgelių Šiaurės Tailande.
Tamarindas
Tamarindų vaisiai tabaluoja ant aukšto medžio šakų ir primena kabančias pupas. Medžio paunksmėje stovi prekystalis su rudos spalvos ankštinių vaisių – tamarindų – dėžėmis. Kalnų moteris su tradiciniu galvos apdangalu tiesia man kietą vaisių. Pralupusi kevalą randu minkštą gyslotą masę, gaubiančią kietus juodus kauliukus. Tamarindas skanus, vietinių dažniausiai valgomas su cukrumi ar aitriąja paprika.
Moteris man gestų kalba rodo, kad tamarindą reikia sukramtyti, išspjauti ir tepti ant veido. Dee mak mak (liet. labai gerai) – tajų kalba sako prekeivė. Ji žino, kad tamarindo minkštimas šalina negyvas veido odos ląsteles ir stimuliuoja jų atsinaujinimą, gaivina ir lygina smulkiąsias raukšleles.
Dee mak mak (liet. labai gerai) – tajų kalba sako prekeivė. Ji žino, kad tamarindo minkštimas šalina negyvas veido odos ląsteles ir stimuliuoja jų atsinaujinimą, gaivina ir lygina smulkiąsias raukšleles.
Veido valiklis su tamarindais – populiarus tarp mano draugių iš Bankoko. Vienos lankosi grožio salonuose ir darosi brangias procedūras su AHR (alfa hidroksilo rūgštis) rūgštimi, kitos tamarindų valiklio pasigamina pačios arba perka natūralius produktus su šia priemone.
Pagrindinė tamarindo savybė, viliojanti azijietes, – tai minkštime susikaupusi natūrali rūgštis, prasiskverbianti į giluminius odos sluoksnius ir šviesinanti pigmentines dėmes. Tailandietės jų bando atsikratyti bet kokia kaina, kad veidas atrodytų šviesesnis ir suoy (liet. gražus).
Alavijas
Ant kito prekystalio – alavijo lapai, ilgio beveik kaip ranka. Tokį galima rasti kiekvienos azijietės namų šaldytuve. Jos kasdien prieš miegą atsipjauna po mažą sultingo lapo gabaliuką ir minkštimą tepa ant odos kaip kaukę.
Azijietės kasdien prieš miegą atsipjauna po mažą sultingo alavijo lapo gabaliuką ir minkštimą tepa ant odos kaip kaukę.
Azijietės žino, kad 100 proc. alavijo minkštimas užtikrina natūralų odos drėkinimą, aprūpina vitaminais (A, C, B, taip pat retu vitaminu B12 bei folio rūgštimi) ir mineralais (magniu, manganu, cinku ir kt.). Alavijas taip pat pasižymi gydomuoju poveikiu. Jis spartina regeneracijos procesą po nudegimų, kenksmingo saulės ar dirbtinio patalpų kondicionavimo poveikio. Grožio salonai jį vartoja įvyniojimams, masažams, kaukėms, sudirgusios, paraudusios odos ar nusilpusių plaukų gydymui ir profilaktikai.
Vietiniame grožio salone arba „galvos plovykloje“, kur klientams valandą plaunama ir masažuojama galva bei plaukai, alavijo kaukė uždedama kaip papildoma, nieko nekainuojanti paslauga. Veido oda nuplaunama, išmasažuojama ir pamaitinama alavijo kauke (minkštimas natūralus, ištrauktas iš šaldytuvo ir ką tik nugrandytas peiliu nuo storo alavijo lapo). Vien dėl kaukės būtina išbandyti šią procedūrą.
Kokosas
Kita prekeivė sėdi su prieš save išstatytais viskio buteliais ir kokosų riešutais.
Mano tailandietė draugė Bua prisimena, kaip vaikystėje jos mama kokosų aliejumi tepdavo jai antakius ir blakstienas
Pirma mintis – čia maišomi alkoholiniai kokteiliai! Tačiau ne, viskio buteliuose – natūralus nerafinuotas kokosų aliejus, kurį iš savo kieme augančių kokosų išspaudė moters, vardu Khun Chiutima, vyras. Kokosų smulkinimo malūną – elektrinį arba sukamą buivolu – turi kiekvienas kaimas, juo naudojasi visos jame gyvenančios šeimos.
Esu girdėjusi teoriją, kad tik dėl kokosų aliejaus azijiečių plaukai yra tokie stori ir tvirti. Mano tailandietė draugė Bua kokosų kaukės plaukams nemėgsta, bet prisimena, kaip vaikystėje jos mama kokosų aliejumi tepdavo jai antakius ir blakstienas.
O kokosų sultys savo sudėtimi primena mūsų organizmo intraląstelinius skysčius. Juose daug elektrolitų, pirminių amino rūgščių bei natūralaus cukraus. Pasakojama, kad kokosų sultys per Antrąjį pasaulinį karą buvo naudojamos sužeistų karių rehidratacijai ir leidžiamos jiems tiesiai į veną! Aš užsisakau vieną riešutą, kuris prieš mano akis nukapojamas ir patiekiamas su šiaudeliu, kad galėčiau atsigaivinti ir pasistiprinti.
Ciberžolė
Prekystalis su maltų prieskonių pintinėmis ir raudonos, geltonos, oranžinės spalvos milteliais jose iškart patraukia akį. Nusiperku maišelį savo mėgstamos ciberžolės, kurią naudoju gamindama karį, ir kartu su geltonos spalvos milteliais gaunu dar vieną viskio butelį. Jame, pasirodo, sezamų ir ciberžolių aliejus, Tailande vadinamas cursamin.
Šaltai spaustame, nerafinuotame sezamų sėklų aliejuje gausu vitamino E ir riebialų rūgščių, saugančių odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Ciberžolėje susidarantis ypatingas fenolių junginys suteikia aliejui priešuždegiminių savybių ir ryškiai geltoną spalvą.
Indų mokslininkai nustatė, kad „šventaisiais milteliais“ vadinama ciberžolė mažina patinimą ir slopina uždegimus lygiai taip pat, kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kalnų moterys apie šią savybę žino seniai ir rodo man, kad cursamin aliejumi reikia teptis sąnarius ir žaizdas.
Džiovintų žolelių mišiniai
Azijiečiai visur ir visada nešiojasi uostomųjų vaistažolių inhaliatorių. Ne išimtis ir turgus, kuriame prekeivės tarp pokalbio su klientais uosto iš marlės surištus vaistažolių maišelius, sukištus į degtukų dėžutę ar plastikinį buteliuką.
Aš nusiperku keraminį rutuliuką su skylutėmis ir vaistažolių mišiniu jame. Jis telpa į delną, yra patogus nešiotis kišenėje ar rankinėje, pauosčius ramina, atpalaiduoja, gerina kvėpavimą ir, svarbiausia, gelbsti nuo pykinimo važiuojant automobiliu vingiuotais Šiaurės Tailando kalnų keliais.
Tokių inhaliatorių sudėtis – kuo įvairiausia, nuo mums girdėtos mėtos, juodųjų pipirų sėklų, gvazdikėlių, žaliosios citrinos žievelių, cinamono, kvapiųjų muskatmedžių vaisių, imbierų ir jazminų; iki egzotiškų pavadinimų, tokių kaip alpinijos, kininiai smikmykai, tikrasis gelžmedis, paprastasis mėklainis, siaminė mamėja ir kt gėlės. Neįtikėtina, kad tiek įvairiausių žolelių, ir jos visos telpa į saują – visa „kalnų žmonių“ išmintis ir tradicijos.
Straipsnis buvo publikuotas „West Express“ žurnale „Žvilgsnis į pasaulį“. „West Express“ kelionės po Pietryčių Aziją
