Ekskursiją pradėjome K.Donelaičio skvere. Jame sutikome apsikabinusią porelę. Iš Šiaulių į Klaipėdą atvykusi Kristina sakė, kad ėjo su draugu iš stoties senamiesčio link ir sustojo pakalbėti.
Vertybė – medžiai
„Manau, kad šis skveras yra puikus, man labai patinka, kad jame auga dideli medžiai. Dabar Lietuvos miestuose tokie medžiai tampa retenybe. Tik suolus reikėtų atnaujinti, o pats skveras yra nuostabus“, – dėstė savo nuomonę šiaulietė. Pašnekovė prisipažino nežinanti Klaipėdos viešųjų erdvių pavadinimų, tačiau mėgstamiausia jos pasivaikščiojimų vieta uostamiestyje yra Dangės krantinė.
Pro šalį į darbą skubėjusi klaipėdietė Regina taip pat džiaugėsi K.Donelaičio skveru. „Kiekvieną dieną pro šalį praeinu. Man šis skveras – labai graži vieta, ypač vakare, kai žibintai šviečia. Kai turiu laiko mielai jame prisėdu ant suolo, gėlėmis pasidžiaugiu“, – sakė moteris.
Pro K. Donelaičio skverą žingsniuojanti Jelena pasakojo, kad sustoti šioje erdvėje jai buvo kilusi mintis tik vasarą, kai buvo karšta. „Pagalvojau prisėsti pavėsyje ant suoliuko, tačiau to nepadariau.
Ši erdvė man nėra labai patraukli. Mėgstamiausia mano vieta Klaipėdoje yra nedidelė jauki erdvė Klaipėdos poilsio parke, netoli vaikų žaidimo aikštelės. Tame skveriuke man labai gražūs augalai. Kadangi turiu vaikų, man patraukli jo erdvė savo infrastruktūra.
Vaikai žaidžia aikštelėje, o mes su vyru galime ramiai pasėdėti ir pailsėti skvere ant suoliuko. Esame visi kartu ir sykiu turime galimybę kiek pailsėti nuo vaikų dviese“, – pažymėjo Jelena.
Pašnekovė sakė įvertinusi ir naujai sutvarkytą Jono kalnelio erdvę. Viskas atrodo modernu, įdomu, tačiau nėra jokio pavėsio ir veikti nėra ką. Vieną kartą matėme įjungtą fontaną, tačiau taip ir likau nesupratusi, ar jis veikia, ar čia tik bandymas buvo. Man patinka vietos, kuriose atrandu natūralią gamtą, man reikia miško, vandens. Todėl mėgstamiausios mano vietos Klaipėdoje yra Poilsio parkas ir pajūris.
Ir miesto viešosiose erdvėse, aikštėse, skveruose norisi daugiau natūralumo gamtos, mažiau betono, nes jis jaukumo nesuteikia“, – pažymėjo pašnekovė.
Suolai – nepatogūs, medžiai – sergantys
Mažvydo alėjoje vidurdienį žmonių buvo ypač daug. Netoliese dirbanti Eglė sakė, kad per pietų pertrauką visada išeina pasivaikšioti. „Dažniausiai pietų pertrauką praleidžiu vaikščiodama po Skulptūrų parką, bet praeinu ir per Mažvydo alėją. Graži alėja, suoliukų pristatyta, žmonių daug.
Viskas gerai. Tik medžių didelių trūksta. Gaila, kad Mažvydo alėjoje jų neliko. Palyginkite didelius medžius ir tuos, kurie buvo naujai pasodinti, kurie niekada neužaugs.
Iš Šilutės į Klaipėdą, į polikliniką atvykęs jaunuolis Gintaras, laukdamas vizito pas gydytoją prisėdo ant suoliuko Mažvydo alėjoje. „Graži erdvė, man joje viskas gerai“.
„Man labai nepatinka Mažvydo alėjoje pastatyti šviestuvai. Ši alėja įkurta istorinėje miesto dalyje, man atrodo, kad čia labiau derėtų istorinis stilius ir senoviški šviestuvai“, – dėstė ponia Olga.
Netoli Mažvydo alėjos gyvenanti Olga sakė, kad miesto centre sukiojasi dažniausiai. „Jeigu atvirai, tai M.Mažvydo alėja man labiau patiko anksčiau, dar prieš rekonstrukciją. Labai nepatogūs suolai joje pastatyti. Skulptūrų parke suolai daug patogesni.
Girdėjau, kad Skulptūrų parkas bus pertvarkomas. Jeigu jame, kaip ir alėjoje iškirs medžius – bus labai gaila. M.Mažvydo alėjoje pasodinti nauji medžiai, kurie kainavo labai brangiai, bet serga. Pažiūrėkite, kaip jų kamienai kerpėmis apaugę ir jie patys visiškai neauga. Man anksčiau augusios liepos patiko labiau. Nuo jų ir pavėsis buvo, ir gražu, ir kvepia.
Trinkelės gražios ir vaikščioti patogu, patinka ir meniniai akcentai, yra kur akis paganyti. Vis dėlto mėgstamiausios mano erdvės Klaipėdoje yra Teatro aikštė, Kruizinių laivų terminalo aikštė. Taip pat Dangės krantinėmis mėgstu pasivaikščioti“, – dėstė Olga.
Palanga tvarkosi geriau
Iš Vilniaus į Klaipėdą atvykusi studentė Ieva sakė pirmą kartą užklydusi į Vydūno skverą. „Labai gražus, jaukus skveras. Tik pamačiusi iš karto panorau čia prisėsti. Pasimokysiu kokią valandą. Klaipėdoje draugai nusiveda ir į kitas aikštes, skverus. Dažniausiai būname senamiestyje, centre. Man Klaipėdoje labai graži Teatro aikštė“, – sakė vilnietė.
Vydūno skvere sukiojosi ir būrelis vienuolikmečių mergaičių. S.Dacho progimnazijos moksleivės džiaugėsi skvero kaimynyste ir teigė, jog mielai leidžia laisvalaikį jame po pamokų.
Vydūno paminklą fotografavusios klaipėdietės Rasa ir Žymantė taip pat pasidžiaugė nauju, dar nenusibodusiu skveru, tačiau prisipažino, kad dažniau važiuoja į Palangą pasivaikščioti.
„Palanga, mūsų nuomone, geriau, gražiau sutvarkyta. Labiausiai patinka Birutės parkas. Klaipėdos naujai tvarkomoms viešosioms erdvėms turėtume kritikos.
Teko vaikščioti atnaujintame parke prie Kauno gatvės. Ten auga seni medžiai, o po jais prisodinta krūmų, gėlių. Toks įspūdis, kad vieta jiems netinkamai parinkta, nes medžių pavėsyje tie nauji augalai vargsta. Erzina naujose Klaipėdos erdvėse tai, kad stengiamasi kuo daugiau asfalto, betono pridėti. Trinkelės – nekokybiškai suklotos.
Man regis, kad Klaipėdoje per didelius skverus ir aikštes daro.
Klaipėda – ne Vilnius, ne Kaunas. Mieste žmonių mažėja, kam tos didelės aikštės?
Be to, mažesni skverai, tokie kaip Vydūno, yra daug jaukesni, gražesni ir vėliau juos prižiūrėti, tvarkyti yra lengviau“, – svarstė Rasa.
Žymantė teigė, kad džiaugiasi naujai sutvarkyta Jono kalnelio aplinka. „Kiekvieną dieną pro Jono kalnelį į darbą einu. Labai smagu, kad sutvarkė, apšvietė. Taip pat labai patinka naujas takas, įrengtas Melnragėje“, – sakė pašnekovė.
Ant tremtinių paminklų su riedlentėmis
Tremtinių skvere sutikta močiutė Valerija apgailestavo, kad skveras po remonto liko „plikas, basas“.
„Aš ne specialistė, bet tai ne vien tik mano nuomonė, daugelis moterų yra pasisakiusios, kad nejauku ant šito betono. Labai plika erdvė palikta. Gerai, kad suolai padaryti prisėsti.
Todėl čia prisėdu tik trumpam, pakeliui į parduotuvę, o jeigu noriu gerai laiką praleisti – važiuoju prie jūros. Pasiimu lazdas ir einu kilometrus. Sveikata nuo to vaikščiojimo taisosi. Aš netoliese gyvenu, ne kartą mačiau, kad Tremtinių skvere vakarais renkasi jaunimas – 5-6 vaikinai su riedlentėmis šokinėja ant paminklinių lentų, skirtų tremtiniams atminti. Ar čia vieta triukams mokytis? Būtų kitaip sutvarkytas skveras, jeigu žaliuotų čia žolė, gėlės žydėtų, niekam nekiltų mintis su riedlentėmis važinėti“, – samprotavo senolė.
Sovietizmu dvelkia
Lietuvininkų aikštėje nesutikome nė vieno žmogaus. Tuštuma. Tik rožės gražiai žydi ir medžiai čia vis dar žali žali. Pažaliavę nuo samanų ir betoniniai kubai, imituojantys klasės suolus. Regis, kad prie paminklo Mažvydui tik mokiniai ir renkasi vieną kartą per metus – Rugsėjo 1-ąją.
Dar graudesnis vaizdas Atgimimo aikštėje. Čia sutiktas klaipėdietis Ignas žodžių į vatą nevyniojo: „Man šita aikštė dar sovietizmu dvelkia, dar primena Leniną, čia stovėjusį. Mačiau aikštės atnaujinimo projektą. Man jis atrodo visai neblogas. Kad ir ką padarytų – būtų geriau, negu yra dabar.
Lietuvininkų aikštėje taip pat dar prisimenu patranką stovėjusią. Atvirai kalbant, man tada aikštė atrodė jaukesnė, nei yra dabar. Gal todėl, kad nejauki, ji dabar visai nenaudojama, kaip ir Jono kalnelis.
Nežinau kodėl, gal todėl, kad apskritai Klaipėdos senamiestis apmiręs, visi į „Akropolį“ arba į Vilnių važiuoja. Aš pats centre gyvenu, tad man nuo mažens mylimiausia Teatro aikštė“, – sakė Ignas.
Teatro aikštėje, kurią prisipažino mylintys daugelis klaipėdiečių, taip pat nesutikome nė vieno žmogaus, tik gintaro paradvėjai liūdni rymojo ir kalbėti apie liūdesį nenorėjo.
Vertina senamiestį
Katia su vaikinu sėdėjo ant suolelio Karlskronos skvere. Rusakalbė klaipėdietė sakė, kad būtent Karlskronos skere būna dažniausiai.
„Todėl, kad šis skveras jaukus, apsuptas senovinių pastatų, gėlių, žalumos ir vanduo čia pat. Man tai mielas, žydintis Klaipėdos senamiesčio kampelis.
Mėgstame būti Kruizinių laivų terminalo aikštėje, nes joje romantišką nuotaiką kuria praplaukiantys laivai, gerai matomi, gražūs saulėlydžiai.
Klaipėdos senamiestis visas – labai jaukus. Gerai, kad miestas atnaujina viešąsias erdves, bus gražu, tačiau man taip pat labai gražu ir vertinga ir tai, kas išliko mieste iš praeities“, – akcentavo pašnekovė.
Pledo ant žolyno netiestų
Karolina ir Laima kiekvieną rytą ir vakarą praeina „Dienovidžio“ skverą senamiestyje, nes šalia jo dirba. „Kai šilta, vasarą ateiname į skverą kavos atsigerti. Rudenį mes lauke jau nesėdime, tačiau penktadienį vakare čia nebūna laisvų suolelių. Žiemą – vasarą šioje vietoje mėgsta rinktis jaunimas. Apskritai, suoleliai senamiestyje yra geras dalykas. Kur tik jie yra – ten ir žmonių daugiau“, – pastebėjo pašnekovės.
Jaunos moterys taip pat akcentavo, kad skverų ir aikščių patrauklumą lemia žaluma. „Žmonės mieste ir taip jau gyvena ant betono, o žalumos norisi. Todėl labai svarbūs ir medžiai, ir krūmai, žolynai ir gėlės.
Aš pati laisvalaikiu renkuosi mišką ir pajūrį. Važiuoju į Girulius, Karklę, prie molo. Matau, kad taip daro daugelis klaipėdiečių, todėl mūsų mieste tikriausiai niekada neprigis mada kelti piknimus ant žolyno viduryje aikštės, kaip daro vilniečiai ar kitų didmiesčių gyventojai.
Man asmeniškai niekada nekiltų mintis pasitiesti pledą ir atsisėsti ant žolyno Klaipėdoje, nes žinau, kad ten galiu daug ką rasti, man tai atrodo nehigieniška“, – sakė merginos.
