Gyvos vilnos paruošimo pamokos Pakruojo dvare – čia atgijo vilnos manufaktūra

Autentišką dvaro atmosferą kuriančiame Pakruojo dvare atgimė dar viena senoji tradicija – čia pradėjo veikti vilnos manufaktūra. Gyvojo muziejaus dvaro gyventojams atskleidžiama tradicinė avies vilnos vėlimo technika, demonstruojamas vietinės dvaro avies kirpimo, vilnos paruošimo ir vėlimo darbų procesas.
Pakruojo dvare galima išvysti, kaip kerpamos avys
Pakruojo dvare galima išvysti, kaip kerpamos avys / Pakruojo dvaro nuotr.

Senąsias vėlimo paslaptis atskleidžia trijų kartų vėlėjų šeima: aštuoniasdešimtmetis Zenonas Pranas Paulauskas, jau tapusi vėlimo meistre jo dukra Janina Vansauskienė ir jos sūnus Gabrielius.

Senojo amato meistrai visiems besidomintiems parodo, kaip išplauti vilną, iškaršti, taisyklingai paruošti vilnos karšinį vėlimui, padengti ir apvelti juo formą, taisyklingai suformuoti.

Vyriausiasis vėlėjas šio amato išmoko iš savo senelio, praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje vėlusio veltinius ir kepures anūkams, kaimo vaikams ir suaugusiems. To meto žmonės stengdavosi savo rankomis pasigaminti drabužių.

„Visi vaikai augome su senelio veltais veltiniais ir kepurėmis. To amato ilgais rudens vakarais imdavosi ir tėvas. Mama karšdavo vasarą kirptas ir lietaus vandenyje mirkytas bei išplautas vilnas, paskui verpdavo siūlus, megzdavo“, – pasakojo paauglystėje ir pats į vėlimą pasinėręs vyras. 

Šio amato iš savo tėvelio anksti išmokusi jo J.Vansauskienė skaičiuoja, kad ji – jau ketvirtos kartos vėlėja. Vėlimas tapęs jos laisvalaikio užsiėmimu, leidžiančius pailsėti ir atsipalaiduoti.

„Esu įvaldžiusi visas šiuolaikiško vėlimo technologijas, išbandžiusi įvairiausią atvežtinę vilną, tačiau lieku ištikima vietinių avių, nuo senovės vadinamų zelckinėmis, vilnai, bei senosioms vėlimo technologijoms,“ – pasakoja vėlėja.

 Įgudusi vėlėja dažniausiai velia rūbus. Išmokusi senųjų vėlimo paslapčių, ji moko kitus kurti šiuolaikiško stiliaus rūbus iš natūralių spalvų vietinių avių vilnos.

Janinos nuomone, senosios vėlimo tradicijos Lietuvoje turi ateitį: „Mane labai įkvėpė žinia, kad neseniai archeologai, kasinėję Klaipėdos pilies teritorijoje, aptiko per stebuklą išsilaikiusį veltinį – vyrišką vilnos kepurę. Šis radinys paskatino dar drąsiau naudoti senąsias vėlimo technikas“.

Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, 26 pastatų ansamblis. Čia kiekvieną vasaros savaitgalį vyksta Gyvojo muziejaus programos, kuriose atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas.

Apsilankantys svečiai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus. Tapti dvaro gyventojais lankytojai kviečiami kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 iki 18 valandos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis