Visus šiuos gyvūnus kaip savo vaikus pažįsta medinčius Petras Dabrišius. Miško sargas, eigulys ar medžiotojas (taip galima „išverti“ žemaitišką pavadinimą „medinčius“) nemėgsta girtis ir pasakoti apie Žvėrinčių.
„Atvažiuokite ir patys viską pamatysite“, – kaip tikras žemaitis nedaugžodžiauja.
Daugiau kalbos atsiranda tik tuomet, kai pradedame „apkalbėti“ gyvūnus. P.Dabrišius iš karto pabrėžia, kad Žvėrinčius niekada nebuvo verslas. Bilietų kainos simbolinės – vaikams 48 euro centai, suaugusiesiems – truputį daugiau nei euras.
Ši vieta – ir ne zoologijos sodas: nors gyvūnai šeriami, tačiau visą kitą laiką leidžia jiems įprastoje aplinkoje – miške.
„Svarbu ne kiek, bet kokie žvėrys ar paukščiai bus – tokio principo laikomės nuo pradžių. Todėl gyvūnų Žvėrinčiuje nėra daug“, – pasakoja vienas iš Žvėrinčiaus sumanytojų.
Nepaisant to, kad čia nėra egzotiškų gyvūnų, į šią vietą jau beveik dešimt metų plūsta lankytojai – daugiausia moksleiviai, šeimos su vaikais. Kelią į atokią miškuose paskendusią vietą randa ir nameliais ant ratų keliaujantys turistai, ypač vokiečiai, šalia Žvėrinčiaus neretai ir pernakvojantys.
Visus juos vilioja reta galimybė – stebėti beveik natūralioje aplinkoje gyvenančius žvėris ir paukščius.
Naktis šalia vilkų
Kai kurie specialiai atvyksta išbandyti ypatingą Žvėrinčiaus paslaugą – nakvynę miške, vilkų apsuptyje. Specialiai įrengtame „narve“ pernakvoti gali vienas asmuo. Į šią vietą jis palydimas, o vėliau paliekamas vienas – tik su vilkais. Iš ryto Žvėrinčiaus šeimininkas ateina drąsuolio pasiimti.
„Ši vieta skirta visiems, kam gyvenimas pasidaro nemielas: kankina depresija ir pan. Praleidę naktį vieni miške, kur net telefono ryšys prastai veikia, girdėdami kaukiant vilkus, žmonės iš ryto grįžta su šviesesnėmis akimis ir užmiršę kankinusias problemas“, – tikino P.Dabrišius.
Anot pašnekovo, prieš kelerius metus įkurti „vilkų apartamentai“ labai populiarūs – praleisti naktį čia trokšta įvairaus amžiaus žmonės. Juolab kad paslauga nemokama: „Prašome tik užrašyti savo įspūdžius po nakties“, – sako P.Dabrišius.
Ar saugu šiuose „apartamentuose“? Žvėrinčiaus šeimininkas pasakoja, kad vilkai iš tiesų yra visai šalia, neretai kaukia. „Žmonės ten tikrai būna vienui vieni, bet mes, aišku, nepaliktume jų visiškai nesaugių“, – nuramina medinčius.
Ruduo pažers naujienų: veiks ekologijos mokykla, apsigyvens stumbrai
Nors Žvėrinčiuje laukiami visi, svarbiausi čia vis dėlto vaikai. „Viską ir darome dėl vaikiukų. Iki šiol jie čia galėjo atvažiuoti kada tik nori – grupėmis, su mokytojais, tėvais. Nuo rudens pradėsime naują projektą – įkursime ekologinę mokyklą. Čia mokytojai galės vesti gamtos pamokas“, – apie Žvėrinčiaus veiklos plėtrą kalbėjo P.Dabrišius.
Šią vasarą Žvėrinčiuje vyksta intensyvios statybos – viskas ruošiama stumbrams.
Pagal Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų parengtą stumbrų apsaugos planą, šiuo metu Kėdainių rajone laisvėje gyvenantys stumbrai turės būti perkelti į Telšių, Varėnos miškuose ir Dzūkijos nacionaliniame parke esančius aptvarus. O vėliau po kurio laiko gyvūnai galės grįžti į laisvę.
Perkelti stumbrus iš Kėdainių rajono esą reikia dėl to, kad jų populiacija pernelyg didelė – dėl jų daromos žalos nuolat skundžiasi ūkininkai. Išskirsčius stumbrus po įvairius Lietuvos regionus bus galima išsaugoti jų populiaciją ir apsaugoti pačius gyvūnus – kai jie bus ne vienoje vietoje, sumažės užkrečiamųjų ligų, epidemijų rizika.
Pasak P.Dabrišiaus, jam buvo netikėta, kad Žvėrinčius pasirinktas kaip vienas iš stumbrų centrų. „Nei džiaugiuosi, nei liūdžiu, atėjo dideli pinigai, už kuriuos padaryta ir dar daroma daug darbų“, – kalbėjo pašnekovas.
Prieš stumbrų pervežimą Žvėrinčiuje statomi ne tik aptvarai, bet ir įrengiamos pagalbinės patalpos, girdyklos, pašarų sandėlis, technikos laikymo garažas, pavėsinės. Visi darbai turi būti baigti iki rudens, kada bus atvežti stumbrai.
Vykstančios statybos įnešė chaoso į Žvėrinčiaus gyventojų kasdienybę – gyvūnai yra sunerimę. Kai kurie slepiasi atokesnėse vietose, todėl pamatyti juos sunku. Vis dėlto pasirodžius medinčiui, gyvūnai lenda iš savo slėptuvių ir „sveikinasi“ su puikiai pažįstamu žmogumi.
Nuolat Žvėrinčiuje gyvenančių žvėrių ir paukščių būrį retkarčiais papildo „ligoniai“ – žmonės jau žino, kad čia galima atvežti sužeistus ar aplinkoje nesiorientuojančius gyvūnus. Žvėrinčiuje jais bus pasirūpinta, o vėliau gyvūnai paleidžiami į laisvę.
„Šią žiemą turėjome nemažai barsukų – pernelyg šiltas oras prižadino juos, kai kurių urvus apsėmė vanduo. Gyvūnais reikėjo pasirūpinti, kad pavasarį galėtų sugrįžti namo“, – kalbėjo P.Dabrišius.