Kartu – ir šeima, ir bendraminčiai
Dainius kasmet ne tik pats išsiruošia į keliones link padebesų, bet su savimi pasiima šeimą bei bendraminčius, kuriuos jis užveda į viršūnes.
„Egzistuoja toks neformalus būrys draugų, bičiulių. Mes iš lūpų į lūpas susiburiame bei išvažiuojame. Neturime laiko tam, jog kurtume kažkokias organizacijas ar agentūras. Mes norime į kalnus važiuoti, o ne užsiimti kitais dalykais, – kalbėjo D.Babilas. – Jeigu norite pakliūti ir jūs – užtenka labai norėti ir parašyti.“
Galima pasidžiaugti, jog alpinistui auga nebloga pamaina – vos šešerių metų jo sūnus jau yra matęs žymiai daugiau pasaulio nei daugelis iš mūsų.
„Mano sūnaus sąskaitoje jau yra 12-os valstybių aukščiausios viršūnės, aplankytų šalių skaičius – 31, o jam dar tik šešeri metai. Aš jau pagalvoju, kad nebeverta vaikytis kažkokių skaičių, apie kuriuos mes kalbame, nes jaunimas vis tiek aplenks, – sakė D.Babilas. – Čia tik laiko klausimas, nes galimybės keliauti, kopti, važiuoti auga geometrine progresija. Juk jūs patys matote pingančius skrydžius, keliones ir visa kita“.
Eini ir matai: stovi ženklai, jog iš tako neišsuktume, nes yra nuo karo likusių minų. Ir mes ten keliavome. Darėme šeimos kelionę, – stebino D.Babilas
Paprastai šeimos savaitgaliais vyksta ilsėtis į tokius kurortus kaip Druskininkai, Birštonas, Nida, Liepoja, tačiau, kaip jau turbūt supratote, D.Babilo gyvenime žodžio „standartinis“ nėra.
„Kvepia Kelionėm“ renginio metu kalnų gerbėjas papasakojo apie vieną iš daugelio savo šeimos išvykų.
„Mes su vaiku, nešamu kuprinėje, lipome į Bosnijos ir Hercegovinos aukščiausią viršūnę, kur takas yra užminuotas. Eini ir matai: stovi ženklai, jog iš tako neišsuktume, nes yra nuo karo likusių minų. Ir mes ten keliavome. Darėme šeimos kelionę, – stebino D.Babilas. – Šią vasarą su šeima praleidome Kosove. Renkamės tokius nestandartinius maršrutus.“
„Antrasis brolis“ piktesnis
Dainiaus kelionių „sąskaitoje“ jau yra tokie milžinai kaip Toubkalas (4167 m, Marokas), Grosglokneris (3798 m, Austrija), Musala (2925 m, Bulgarija), Gerlachas (2654 m, Slovakija), Midžoras (2169 m, Serbija), Hvannadalshnukuras (2111 m, Islandija), Kebnekaisė (2104 m, Švedija), Kilimandžaras (5895 m, Tanzanija) bei daugelis kitų.
Pastarasis taip pat yra aukščiausias taškas, į kurį buvo įkopęs 37-erių kaunietis. Tačiau jis įsitikinęs, kad ne aukštis yra svarbiausias dalykas.
„Niekada negalvokite, kad ta viršūnė, kuri yra pati aukščiausia ir turi daugiausiai metrų, bus ir sudėtingiausia. Paprastai sunkiau yra užlipti į antrąsias pagal aukštį valstybių viršūnes, kadangi jos yra ne tiek žinomos, mažiau pritaikytos, sunkiau prieinamos. Aukštis nėra viskas“, – „Kvepia Kelionėm“ renginyje pasakojo Dainius.
Daugelis turbūt žinote, kad alpinizmas arba kalnų turizmas nėra pigus užsiėmimas. D.Babilo teigimu, apie Everestą be 100 tūkst. eurų net neverta galvoti. Maždaug tokio biudžeto reikia, norint nusisamdyti komandą, įsigyti reikiamą įrangą bei leidimus, įsigyti kelią rodančius šerpus.
„Lietuvių ten daug nėra užkopusių ne todėl, kad kalnas labai sudėtingas, bet dėl to, jog tai padaryti itin brangu“, – tvirtino kalnų maniakas.
Jis paaiškino ir kodėl, jo nuomone, žmonės užsikrečia meile kalnams: „Ten, kalnuose, iš tiesų kvėpuoji viskuo. Tiesiog atrodo, kad atsigauna visi jutimai, kuriuos turi. Nušvinta naujos spalvos. Ir vėjas, ir lietus, ir sniegas, ir visa ta gaiva nuplauna daug dalykų. Prikelia ir paskatina gyventi toliau. Kelionės – variklis gyventi. Be jų niekaip“, – pokalbį baigė prisiekęs keliautojas.
Visą pokalbį su Dainiumi Babilu galite pažiūrėti čia:
